Europos Komisija pradėjo vykdyti bendrosios rinkos skatinimo programą. Bendrosios Rinkos Aktas yra labai ambicinga programa, apimanti 50 rodiklių, kurie didina pirkėjų pasitikėjimą bendrosios rinkos nauda bei skatina Europos ekonomikos augimą. Kelios pagrindinės idėjos: • palengvinti mažų ir vidutinių įmonių prieigą prie kapitalo rinkos. • supaprastinti ir patobulinti PVM sistemą. • stimuliuoti bei skatinti inovacijas per Europos Sąjungos patentų sistemą. • realybėje sukurti bendrą paslaugų rinką. • pagerinti mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimo galimybes viešųjų pirkimų procesuose. Nuo šiol kelis mėnesius 50 programos rodiklių bus viešai svarstoma Europos debatuose. 2011 m. pavasarį planuojama pradėti šią

Pagrindinis šios programos tikslas – užtikrinti aukštųjų technologijų sektoriuje dirbančių mažų bei vidutinių įmonių finansavimą ilgalaikiuose projektuose. Šis pasiūlymas galioja tik toms įmonėms, kurios turi galimybę ateityje įgyvendinti pačias inovatyviausias šiuolaikines mokslo idėjas. Finansavimo gavimo procesas apima 2 etapus. Konsorciumas privalo turėti bent vieną aukštųjų technologijų MVĮ su visa reikalinga įranga. Ši įmonė vadovaus vystymo projekto rengimui. Paraiškos smulkiems projektams priimamos nuo dabar. Kiekvienai paraiškai finansuoti gali būti skirta iki 1 milijono eurų. Didžiausią dalį paramos gaus dalyvaujanti MVĮ įmonė. Nuorodos: Daugiau informacijos

Europos Komisija (EK) paskelbė ataskaitą apie trečiųjų šalių taikomas prekybą galimai varžančias priemones 2008 - 2010 m. Komisija apžvelgia tarifines ir netarifines priemones, kurias taiko 30 pagrindinių ES prekybinių partnerių, įskaitant Rusiją, JAV, Kiniją, Indiją ir kitas šalis. Pasak EK, šiandien eliminuota vos 10 proc. iš daugiau nei 330 trečiosiose šalyse nuo ekonominės krizės pradžios įvestų prekybą ribojančių priemonių (vien šių metų gegužės-rugsėjo mėnesiais įvestos 66 naujos priemonės). Rusija, kaip įprasta, pripažinta daugiausia nuo krizės pradžios priemonių taikančia šalimi. Visa ataskaita anglų kalba skelbiama EK Prekybos generalinio

Europos Sąjungos įstatymai dėl narkotinių medžiagų pirmtakų apima medžiagas (vadinamas „narkotinių medžiagų pirmtakais – prekursoriais“), kurios gaminamos ir tiekiamos teisėtiems tikslams, tačiau šios medžiagos taip pat gali būti panaudotos nelegalių narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai. 2004 m. vasario 11d. Reglamentas Nr. 273/2004 dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), OJ L 47, 2004.2.18, p. 1, galima perskaityti: http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CONSLEG:2004R0273:20090420:EN:PDF Pagrindinis Europos įstatymų tikslas – stebėti prekybą narkotinių medžiagų pirmtakais bei nustatyti įtartinus veiksmus siekiant užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams. Europos Komisija įvertino Europos narkotinių medžiagų pirmtakų

Praėjusią savaitę vykusios trečiosios metinės konferencijos Antverpene (Belgija) metu Enterprise Europe Network (liet. Europos verslo ir inovacijų tinklas) paskelbė Kinijoje ir Pietų Korėjoje atidaręs 15 kontaktinių centrų, kurie padės smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms (SVĮ) įžengti į patrauklias rinkas. Europos Komisijos viceprezidentas Antonio Tajani pabrėžė, kad už ES sienų veikiančių įmonių konkurencija dėl finansinės krizės labai išaugo. SVĮ reikia daugiau atvirų rinkų ir teisingos konkurencijos siekiant tapti konkurencingomis. Šiandien ES 25% smulkaus ir vidutinio verslo užsiima eksportu ir tikimasi, kad ši dalis

Nuo 2000-ųjų prekybos vertė su Kinija išaugo tris kartus. 27-ių ES valstybių narių prekių eksportas į Kiniją nuosekliai augo nuo 26 mlrd. eurų 2000-aisiais metais iki 82 mlrd. eurų 2009-aisiais. Tuo tarpu importas 2000 m. nuo 75 mlrd. eurų pasiekė 248 mlrd. eurų viršūnę 2008 m. ir 2009-aisiais krito iki 215 mlrd. eurų. Todėl 27-ių ES valstybių prekybos su Kinija deficitas labai išaugo, nuo 49 mlrd. 2000-aisiais iki 470 mlrd. eurų 2008 m. ir 2009 m. nukrito iki 133 mlrd.

Europos Sąjungos-Japonijos pramoninio bendradarbiavimo centras kviečia dalyvauti mokymo misijoje „Distribucija ir verslo praktika Japonijoje“, vyksiančioje 2011 m. vasario 21-25 d. Ši misija skirta ES šalių įmonių eksporto vadybininkams, norintiems  susipažinti su Japonijos rinka bei jų dalyvių poreikiais, o taip pat pasirinkti geriausią rinkodaros strategiją. Siekiant palengvinti dalyvavimą programoje smulkioms ir vidutinėms įmonėms, iš dalies kompensuojamos išlaidos susijusios su dalyvavimu šioje mokymo misijoje. Daugiau informacijos: http://www.eu-japan.eu/global/business-training/distribution-and-business-practices.html Paraiškos dėl dalyvavimo misijoje pateikiamos iki 2010 m. gruodžio 9 d. Kontaktams:  Mrs. Jessica Michelson Marketing & Communication Manager Tel: +32 2

Naudojantis Enterprise Europe Network (Europos verslo ir inovacijų) tinklu, Lietuvos įmonės kviečiamos įsitraukti į Europos verslo politikos formavimo procesus. Įmonių nuomonės / pozicijos pateikimui yra skirta SME Feedback (liet. grįžtamasis smulkaus ir vidutinio verslo ryšys) duomenų bazė, kurias teikia Enterprise Europe Network Lietuvoje. Mūsų tikslas – surinkti konkrečių problemų, su kuriomis susiduria įmonės dirbdamos vieningoje ES rinkoje, pavyzdžius, kylančius dėl verslo reglamentavimo ES. Todėl siekiame sužinoti ar: • Jūsų verslas susidūrė su problemomis bandant pradėti verslą naujose Europos rinkose? • Jums kyla problemų vykdant sudėtingas

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – Agentūra) kreipiasi į galimus pareiškėjus ir ragina juos nedelsti pateikti paraiškas ES struktūrinių fondų paramai gauti pagal šiuo metu paskelbtus kvietimus teikti paraiškas pagal priemones „E-verslas LT“ ir „Naujos galimybės“. Nors paraiškų pateikimo terminas dar nesibaigia: pagal priemonę „E-verslas LT“ jos priimamos iki 2010 m. lapkričio 11 d., o pagal priemonę „Naujos galimybės“ – iki 2010 m. gruodžio 27 d., Agentūra siūlo paraiškų pateikimo neatidėti paskutinei dienai, nes siekia padėti teisingai parengti paraiškas,

Reaguodama į finansų krizę, Komisija pateikė teisės aktų pasiūlymus, kurių tikslas - stiprinti ir plėsti dabartines ES ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimo priemones. Pasiūlymais siekiama stiprinti Stabilumo ir augimo paktą pirmiausia daugiau dėmesio skiriant valstybių skolai ir fiskaliniam tvarumui: išplėsti makroekonominio disbalanso priežiūrą ir veiksmingiau užtikrinti vykdymą sankcijomis bei paskatomis. Dėl pasiūlymų ES sutarties keisti nereikės, bet juos dar turi patvirtinti Taryba ir Europos Parlamentas. Valstybių skolos dydžio stebėjimas Siekiant geriau užtikrinti, kad valstybės laikytųsi Stabilumo ir augimo pakto taisyklės, kuria reikalaujama, kad jų