Įmonių kreditavimui per Europos investicinį fondą (EIF) skirtos lėšos verslą pasieks per kitas priemones. JEREMIE kontroliuojančiojo fondo priežiūros komitetas priėmė sprendimą, kad didžiųjų kreditų priemonė (FRSP), skirstoma per „Swedbank“ ir SEB bankus bus mažinama 192 milijonais litų. „EIF veiklos būdas ir principai, Lietuvos atveju susiklosčius išskirtinėms ekonominėms aplinkybėms, neatitiko realių poreikių. Lėšos privalo būti panaudotos maksimaliai efektyviai. Bendras Vyriausybės siekis – remti gamybos ir paslaugų plėtrą probleminiuose regionuose. Bus siekiama maksimalaus ES struktūrinės paramos panaudojimo efektyvumo. Atsižvelgiant į šiandieninius rinkos poreikius, dalis Fonde

Europos Komisijos konsultacijoje dalyvavo 1033 mažos ir vidutinės įmonės, kurios pareiškė nuomonę dėl Europos sutarčių teisės. Nepaisant to, kad atliktas tyrimas neapima visos Europos nuomonės, jis reprezentuoja skirtingo dydžio įmonių nuomonę - 39 proc. atsakymų pateikė mikroįmonės, 33 proc. – mažos įmonės ir 25 proc. – vidutinės įmonės. Tyrimas atskleidė, kad mažos ir vidutinės įmonės susiduria su trylika dažniausiai įvardijamų sunkumų tarptautiniame bendradarbiavime, šeši iš jų - susiję su sutarčių teise. Daugiausia sunkumų sukelia užsienio įstatymų suderinimas su nacionaline teise (74 proc.), taip

Europos Komisija siūlo pakeisti kai kurias draudimo ir vertybinių popierių rinkų reguliavimo nuostatas, kad 2011 m. sausio 1 d. veiklą pradėjusios trys naujos Europos finansų priežiūros institucijos (MEMO/11/1) galėtų veikti efektyviai. Priimtame teisės direktyvos projekte apibrėžiamos tų įstaigų veiklos sritys, jų teisės apibrėžti techninius standartus ir spręsti nacionalinių reguliuotojų nesutarimus. Dabar direktyvos projektą svarstys ES Taryba ir Europos Parlamentas. Daugiau informacijos: http://ec.europa.eu Informaciją pateikė: Aivaras Knieža Enterprise Europe Network (Europos verslo ir inovacijų tinklo) projekto

Europa turi visapusiškų atsako į krizę priemonių ir Europos ekonomikos augimo spartinimo planą. Dabar būtina darniai sutelkti pastangas ir laikytis prioritetų. Būtent tokias gaires šiandien pateikia Komisija. Metinėje augimo apžvalgoje nurodoma aiški per ateinančius metus Europos įgyvendinsimų priemonių kryptis ir dešimt neatidėliotinų veiksmų, skirtų makroekonominiam stabilumui ir fiskaliniam konsolidavimui, struktūrinėms reformoms ir ekonomikos augimą skatinančioms priemonėms. Metine augimo apžvalga pradedamas pirmasis vadinamasis Europos semestras, pakeičiantis vyriausybių taikomus ekonomikos ir fiskalinės politikos formavimo būdus. Pasiekus sutarimą Europos Vadovų Taryboje, rekomendacijos bus

Europos Komisija paskelbė ES 7-osios bendrosios programos naujus kvietimus teikti paraiškas

Europos Komisija paskelbė ES 7-osios bendrosios programos naujus kvietimus teikti paraiškas. Sausio 12 d. paskelbtas kvietimas „Joint Programming Coordination 2012“ (kvietimo identifikatorius - FP7-JPROG-2012-RTD), kuris apima žinių regionų, sveikatos ir aplinkos (įskaitant klimato kaitą) sritis. Šio kvietimo biudžetas siekia 8 mln. eurų. Kvietimas galioja iki š.m. kovo 20 d. Daugiau informacijos Sausio 18 d. paskelbtas devintasis informacinių ir ryšių technologijų srities kvietimas (kvietimo identifikatorius - FP7-ICT-2011-9). Kvietimo biudžetas siekia 291 mln. eurų. Kvietimas galioja iki š.m. balandžio 17 d. Aivaras Knieža Enterprise Europe Network (Europos verslo ir inovacijų tinklo)

Priėmus pasiūlymus skatinti aktyvesnę elektroninę prekybą, būtų lengviau pirkti internete visoje Europos Sąjungoje. Taip būtų skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas. Tiek vartotojų, tiek įmonių atžvilgiu elektroninė prekyba turi daug privalumų: kainos mažesnės, prekių pasiūla didesnė, siūloma naujoviškų paslaugų ir kuriamos darbo vietos. Prekyba internetu sudaro maždaug 3 % visos ES mažmeninės prekybos, tačiau toliau plėtoti bendrą visų 27 valstybių narių interneto rinką sunku dėl daugelio kliūčių. Pavyzdžiui, elektroninės prekybos taisyklių dažnai nepaisoma arba jos neaiškios, interneto svetainėse pateikiama per mažai informacijos

EK pristatė pasiūlymą sukurti vieningų patentų apsaugos sistemą ES. Toks vieningo patento saugojimas leistų šalims narėms susitarti dėl patento, kuris galiotų sutartį sudariuose šalyse ir būtų išduodamas užpildžius vieną prašymą. Patento gavimas Europoje šiuo metu kainuoja 10 kartų daugiau nei Jungtinėse Valstijose dėl nacionalinių patvirtinimo ir vertimo išlaidų. Ši situacija atbaido nuo tyrimų, inovacijų ir plėtros. Dėl vieningų patentų diskutuojama jau dešimtmetį, tačiau ne kartą dėl galiojančių kalbos taisyklių buvo patekęs į akligatvį. Komisija siekia išjudinti šį klausimą siūlydama naujas vieningų

Europos Komisija numatė programą, pagal kurią dirbs su šalių narių valdžios organais, kad išplėstų ir pagerintų paslaugas, kurias jie siūlo internetu. Artimiausioje ateityje bus prieinamos visuomeninės paslaugos internetu, kad įmonės galėtų įkurti ir valdyti verslą visoje ES nepriklausomai nuo vietos, tuo tarpu piliečiai galės lengviau mokytis, studijuoti, dirbti ar išeiti į pensiją bet kurioje ES šalyje. Naujasis „E-vyriausybės“ veiksmų planas numato 40 specifinių priemonių per kitus penkerius metus, kurios veiktų visose ES šalyse ir leistų vartotojams naudotis internetinėmis paslaugomis. Europos Komisija siekia

Europos Komisija pasiūlė panaikinti „egzekvatūros“ procedūrą, kas leistų sutaupyti 48 mln. eurų per metus ir palengvintų tarptautinio verslo, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, sąlygas. Tai dalis Europos Komisijos siūlomos reformos, vadinamos „Briuselis I“, kurioje apibrėžiama, kurie teismai turi jurisdikciją nagrinėjant tarptautines bylas ir kaip teismo sprendimai, priimti vienoje iš ES narių, galioja kitose ES šalyse. Reforma taip pat sustiprins vartotojų teises, kai jie turi verslo reikalų su trečiosiomis šalimis, pagerins teisinį aiškumą, sudarant verslo sutartis, ir padidins Europos arbitražo konkurencingumą. „Egzekvatūros“

Europos Komisija pateikė teisės akto projektą, kuriuo siekiama sugriežtinti taisykles dėl didelių avarijų, susijusių su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, pavojaus kontrolės. Bus peržiūrima vadinamoji Sevesas II direktyva – ji bus suderinta su pakeitimais ES cheminių medžiagų teisės aktuose, o kitos jos nuostatos bus aiškiau suformuluotos ir atnaujintos. Pavyzdžiui, bus nustatyti griežtesni tikrinimo standartai ir pagerinta avarijos atveju visuomenei teikiamos informacijos apimtis ir kokybė. Naujoji direktyva turėtų būti taikoma nuo 2015m. birželio 1d. Sevesas II direktyva ir jos pirmtakė Sevesas I buvo priimtos