Šiandien Europos Komisija teikia naujų teisės aktų siūlymus, kuriais siekiama užtikrinti geresnę privatumo apsaugą elektroninių ryšių srityje ir kartu atverti naujų verslo galimybių. Taip pat atnaujinamos ES institucijoms taikomos duomenų apsaugos taisyklės bei išdėstoma tarptautinio asmens duomenų perdavimo strategija. Šiandien siūlomomis priemonėmis siekiama atnaujinti galiojančias taisykles ir į jų taikymo sritį įtraukti visus elektroninių ryšių paslaugų teikėjus. Tomis priemonėmis taip pat siekiama suteikti naujų galimybių tvarkyti ryšių duomenis ir kartu didinti pasitikėjimą ir saugumą skaitmeninėje bendrojoje rinkoje – tai vienas iš

Europos Komisija pateikė pasiūlymus, kuriais siekiama geriau apsaugoti darbuotojus nuo su darbu susijusių vėžinių susirgimų, padėti įmonėms, ypač MVĮ ir labai mažoms įmonėms, laikytis galiojančių teisės aktų ir skirti daugiau dėmesio rezultatams, o mažiau – dokumentų forminimui. Komisija tęsia veiksmus ES darbuotojų saugos ir sveikatos srityje kovojant su vėžiu, kuris yra pagrindinė su darbu susijusių mirčių priežastis ES. Už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Europos Komisijos narė Marianne Thyssen sakė: „Šiandien pateikiame aiškų patikimos XXI amžiaus darbuotojų

Šiandien Komisija pristato ambicingą suderintų priemonių rinkinį, kuris leis įmonėms ir specialistams lengviau teikti paslaugas 500 mln. potencialių klientų. Naujas postūmis paslaugų sektoriuje atneš naudos vartotojams, bedarbiams ir įmonėms ir taip bus skatinamas ekonomikos augimas visoje Europoje. Pasiūlymai parengti pagal bendrosios rinkos strategijoje išdėstytas veiksmų gaires ir jais įgyvendinamas Komisijos pirmininko J.-C. Junckerio politinis įsipareigojimas išnaudoti visas bendrosios rinkos galimybes, kad Europos įmonės suklestėtų pasaulio ekonomikoje. Šį tikslą Europos Vadovų Taryba patvirtino savo 2015 m. gruodžio mėn., 2016 m. birželio ir

Ūkio ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia pirmąjį kvietimą teikti paraiškas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų priemonę „Inovaciniai čekiai“, kurios biudžetas 2017 metams – 2,5 mln. eurų. Planuojama, kad šiais metais priemone pasinaudos apie 600 Lietuvos įmonių.  „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla ir inovacijos yra prioritetinė sritis, kuriai reikia skirti daug valstybės dėmesio ir atitinkamas investicijas, kad pasiektumėme inovacijų proveržį mūsų šalyje. Turime sukurti tradiciją, kad verslas ir mokslas matytų būtinybę bendradarbiauti ir kurti mokslo žiniomis

Siekdama įvertinti ES valstybių narių inovacijų ekosistemos būklę, Europos Komisija naudoja vadinamąją Inovacijų švieslentę (angl. Innovation Scoreboard). Šis tyrimas leidžia įvertinti valstybių inovacijų sistemų stipriąsias bei silpnąsias vietas, reitinguoti valstybes pagal įvairius inovacijų ekosistemos parametrus. Negana to, Europos Komisija plačiai naudoja Inovacijų švieslentės tyrimo rezultatus teikdama rekomendacijas valstybėms narėms dėl inovacijų sistemos tobulinimo. Šie tyrimai yra atliekami nuo 2008 m., tačiau tokie faktoriai kaip priėjimas prie naujų statistinių duomenų, besikeičiantys politikos formavimo prioritetai, verslo skaitmenizacija ir kiti aspektai paskatino Europos

Europos Komisija šiuo metu atlieka ES reglamento dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (toliau – REACH) peržiūrą pagal REFIT programą, siekiant nustatyti šio reglamento tikslų įgyvendinimo pažangą. REACH  yra Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas Nr.  1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų. Tai  pagrindinis ES teisės aktas  dėl cheminių medžiagų, apimančių medžiagas ir jų  mišinius ar esančiuose gaminiuose, skirtuose  pramoniniam, profesiniam ar individualiam naudojimui. Todėl REACH turi įtakos daugeliui pramonės sektorių ir taikomas daugumai ES įmonių, įskaitant

Viešieji konkursai keleivių vežimui traukiniais turėtų atpiginti šias paslaugas ir pagerinti jų kokybę Trečiadienį Europos Parlamento priimtas teisės aktų rinkinys paskatins valstybes skelbti viešuosius konkursus keleivių vežimui traukiniais, taip pat palengvins naujų geležinkelio operatorių patekimą į rinką. Daugelyje ES valstybių keleivių vežimas yra viešoji paslauga, skiriama tiesiogiai iš anksto numatytam operatoriui. Tik trečdalis šių paslaugų yra teikiama komerciniais tikslais be valstybių subsidijų. Naujomis taisyklėmis Europos Parlamentas siekia, kad minėtos viešosios paslaugos teikėjai būtų parenkami konkurso tvarka, o komercinė rinkos dalis atsivertų

Uostuose teikiamų laivų vilkimo, švartavimo ar krovinių tvarkymo paslaugų įkainiai turės būti skaidrūs ir atitikti sąnaudas. Tai numato atnaujintos ES taisyklės, kurioms trečiadienį pritarė Europos Parlamentas (EP). Jos bus taikomos daugiau kaip 300 ES jūrų uostų, įskaitant Klaipėdą, kuriuose iš viso dirba beveik pusė milijono darbuotojų. Taip siekiama paskatinti efektyvesnę uostų veiklą tikintis pritraukti investicijų. „Po 15 metų diskusijų pagaliau susitarėme dėl Europos uostų politikos ateities: esami uostų valdymo modeliai galės toliau sėkmingai veikti, tačiau svarbu gerinti darbo sąlygas ir didinti

Trečiadienį europarlamentarai pritarė tam, kad iki 2030 m. būtų labiau apribotas sieros dioksido, azoto oksido, kietųjų dalelių ir kitų oro teršalų išmetimas ES šalyse. Dėl prastos oro kokybės ES kasmet pirma laiko miršta apie 400 tūkst. žmonių. „Per pastaruosius trejus metus politinis fonas smarkiai pasikeitė. Po „Volkswagen“ automobilių tikrojo taršos lygio nustatymo skandalo oro kokybės klausimas sulaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo. Galbūt galime pripažinti, jog, pastarąjį dešimtmetį skirdami didžiausią dėmesį anglies dvideginio išlakoms, pernelyg mažai jo skyrėme oro kokybei. Šiandieniniu sprendimu Europos

Europos Komisija pateikė priemonių, kuriomis gerinamos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąlygos e. prekyba besiverčiančioms įmonėms Europos Sąjungoje. Priėmus pasiūlymus vartotojams ir įmonėms, visų pirma pradedančiosioms įmonėms ir MVĮ, bus paprasčiau pirkti ir parduoti prekes ir paslaugas internetu. Įdiegus visoje ES veikiantį PVM mokėjimų portalą (vieną langelį), gerokai sumažės su PVM susijusių mokestinių prievolių vykdymo sąnaudos, o įmonės visoje ES per metus sutaupys 2,3 mlrd. EUR. Naujosios taisyklės taip pat padės užtikrinti, kad PVM būtų sumokėtas galutinio vartotojo valstybėje narėje, todėl mokestinės pajamos ES