Trečiadienį europarlamentarai pritarė tam, kad iki 2030 m. būtų labiau apribotas sieros dioksido, azoto oksido, kietųjų dalelių ir kitų oro teršalų išmetimas ES šalyse. Dėl prastos oro kokybės ES kasmet pirma laiko miršta apie 400 tūkst. žmonių.
„Per pastaruosius trejus metus politinis fonas smarkiai pasikeitė. Po „Volkswagen“ automobilių tikrojo taršos lygio nustatymo skandalo oro kokybės klausimas sulaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo. Galbūt galime pripažinti, jog, pastarąjį dešimtmetį skirdami didžiausią dėmesį anglies dvideginio išlakoms, pernelyg mažai jo skyrėme oro kokybei. Šiandieniniu sprendimu Europos Parlamentas bando taisyti šį trūkumą“, – pažymėjo EP pranešėja Julie Girling (Europos konservatoriai ir reformistai, Jungtinė Karalystė).
Šiuo metu galiojančios taisyklės nustato keturių pagrindinių oro teršalų (sieros dioksido, azoto oksido, lakiųjų organinių junginių ir amoniako) išlakų ribas kiekvienoje ES šalyje, kurios turi būti pasiektos iki 2020 m. Atnaujintomis taisyklėmis, kurios jau suderintos su ES Taryba, nustatomos griežtesnės teršalų išmetimo ribos naujam laikotarpiui (iki 2030 m.).
Be to, į reguliuojamų teršalų apimtį įtraukiamos ir kietosios dalelės. Savo ruožtu ES Taryba nepritarė europarlamentarų siūlymui kartu reguliuoti ir metano taršą, tačiau Europos Komisija įsipareigojo prireikus persvarstyti taisykles.
Tikimasi, kad papildomas taršos apribojimas iki 2030 m. perpus sumažins neigiamą oro taršos poveikį sveikatai.
Europarlamentarų dėka įsipareigota ateityje griežtinti ES oro taršos šaltinių, pavyzdžiui, automobilių, kontrolės taisykles.
Naujosioms taisyklėms pritarė 499 EP nariai, nepritarė 177, o susilaikė 28.