2013 metais, pagal šią programą, daugiausiai lėšų Europos Sąjunga skirs svarbiausioms problemoms, su kuriomis susiduria Europa. Pavyzdžiui, investicijos į mokslinius tyrimus, kurie padėtų išsaugoti vandenynus bei vandens telkinius, geresnį žaliavų panaudojimą, protingų miestų kūrimą bei spręsti tokias problemas  kaip viešųjų paslaugų sektoriaus tobulinimas, moksliniai tyrimai bei anti mikrobinis atsparumas. Finansavimas taip pat bus skiriamas dar netirtų sričių moksliniams tyrimams visose mokslo srityse  bei pavieniams mokslininkams paremti. Krizę gali nugalėti tik augimas. Įrodyta, jog šalys, investuojančios į mokslą bei inovacijas lengviau pergyveno

Vienas svarbiausių uždavinių konkurencijos tarybai -  skatinti verslumą Europoje Pagrindinės šią savaitę Nikosijoje vyksiančio Europos Sąjungos ministrų neformalaus susitikimo temos -   verslumas, moksliniai tyrimai bei inovacijų klausimai. Ministrai aptars verslumo įtaką ekonomikos augimui, ypatingą dėmesį skirdami smulkiam bei vidutiniam verslui. Šiam susitikimui vadovaus Kipro prekybos, pramonės bei turizmo ministras Neoklis Sylikiotis kartu su Europos komisijos vice  prezidentu Antonio Tajani, kuris pristatys idėjas bei pasiūlymus, skatinančius verslumą, šiais klausimais: Moterų verslumas -  labiausiai  neišnaudotas ekonomikos augimo šaltinis. Europos sąjungoje moterys sudaro 34,4% savarankiškai dirbančių

Naujausiu ES kvietimu teikti mokslinių tyrimų pasiūlymus siekiama skatinti diegti inovacijas, kad augtų ekonomika ir būtų kuriamos darbo vietos. 2013 m. apie 8,1 mlrd. eurų bus skirta pasaulinės reikšmės moksliniams tyrimams, kurie itin svarbūs skatinant ES ekonomikos augimą ir mažinant inovacijų diegimo atotrūkį  nuo pagrindinių ES prekybos konkurenčių JAV ir Japonijos. Finansavimo gali prašyti ES ir kitų šalių mokslininkų grupės, dirbančios toliau išvardytose srityse. Sveikatos gerinimas – vaistams atsparių bakterijų, smegenų ligų tyrimai. Jūrų ištekliai – naujų rūšių atradimas, biotechnologijų taikymas, jutiklių technologijos, tausaus

Jei ES šalys su sukčiavimu kovotų koordinuotai, būtų lengviau aptikti sukčiautojus ir susigrąžinti pinigus, kurie turėjo būti skirti visuomenės programoms. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su ES šalimis, kad sumažintų sukčiavimą, susijusį su ES biudžeto lėšomis, tačiau to nepakanka. Vien 2010 m. ES šalys pranešė apie sukčiavimo atvejus, kurių bendra vertė – 600 mln. eurų, t. y. apie 1 % ES biudžeto. Būtų naudinga suderinti nacionalines taisykles, reglamentuojančias kovą su sukčiavimu, nes apie 80 % ES metinio biudžeto tvarko atskiros ES šalys (Komisija –

Europos verslo ir inovacijų tinklas (angl. Enterpise Europe Network), prisidėdamas prie Europos Komisijos iniciatyvos, kviečia įmones dalyvauti paskelbtoje viešojoje konsultacijoje ir pareikšti nuomonę dėl profesionaliai šaldymo įrangai numatomų energijos žymėjimo reikalavimų. Konsultacijoje kviečiamos dalyvauti smulkios ir vidutinės įmonės, profesionalios šaldymo įrangos gamintojos, tiekėjos ir/ar naudotojos. Prašome užpildyti klausimyną ir iki liepos 20 d. atsiųsti jį el. paštu konsultantui Jūsų regione: Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams (Vilniaus, Alytaus, Utenos ir Panevėžio apskričių įmonėms) Tel.: 8~5 2135450 El. paštas: sigita.makauskaite@cci.lt Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams (Kauno, Marijampolės ir

Europos Komisija neseniai priėmė keletą veiksmų siekiant skatinti augimą paslaugų sektoriuje, kuris yra varomoji ES ekonomikos jėga. Paketą sudaro Paslaugų direktyvos įgyvendinimo komunikatas kartu su trimis Komisijos tarnybų darbiniais dokumentais. Priimdama „paslaugų paketą“ Komisija įvertina valstybių narių pažangą įgyvendinant ES Paslaugų direktyvą. Ji taip pat nustato apribojimus, kurie dar nebuvo panaikinti, ir siūlo būdus, kaip paspartinti sektoriaus augimo potencialą. Išsamus Komisijos atliktas tyrimas rodo, kad direktyva suteikia didelę naudą BVP augimui, kuris yra būtinas augant poreikiui nustatyti naujus augimo šaltinius. Vis dėlto

Lenkijoje pagal įstatymą visi padangų gamintojai privalo sandėliuoti ir perdirbti naudotas padangas, kurias pristato klientai. Viena įmonės aplinkai nekenksmingų technologijų paieška atvedė ją tiesiai pas Enterprise  Europe Network partnerį Lenkijoje. Jacek Orzeł Liubline turi įmonę „Orzeł SA“, kuri parduoda padangas automobilių gamintojams ir galutiniams vartotojams. Nors bendrovė atitinka perdirbimo reikalavimą ir siunčia naudotas padangas sudeginimui į cemento gamyklas, p. J. Orzeł siekė rasti ekologiškesnį ir ekonomiškesnį sprendimą. Pagalbos jis kreipėsi į Enterprise Europe Network tinklo partnerį, Liublino technologijos universitetą. Tinklo konsultantas Pawel