Septintoji bendroji programa (7-BP) 2013 metams

2013 metais, pagal šią programą, daugiausiai lėšų Europos Sąjunga skirs svarbiausioms problemoms, su kuriomis susiduria Europa. Pavyzdžiui, investicijos į mokslinius tyrimus, kurie padėtų išsaugoti vandenynus bei vandens telkinius, geresnį žaliavų panaudojimą, protingų miestų kūrimą bei spręsti tokias problemas  kaip viešųjų paslaugų sektoriaus tobulinimas, moksliniai tyrimai bei anti mikrobinis atsparumas. Finansavimas taip pat bus skiriamas dar netirtų sričių moksliniams tyrimams visose mokslo srityse  bei pavieniams mokslininkams paremti.

Krizę gali nugalėti tik augimas. Įrodyta, jog šalys, investuojančios į mokslą bei inovacijas lengviau pergyveno ekonominius sunkumus. Tai sušvelnina neigiamą krizės poveikį bei sukuria pagrindą lengviau atsistatyti.

Vandenynų tyrimams bei jūrų transporto sektoriui bus skiriama maždaug 155 mln eurų, kadangi maždaug 90% visos biologinės įvairovės vandenynuose visdar neištirta.

Novatoriškiems technologiniams sprendimams, kurie spręstų gėlo vandens išteklių valdymo problemą bus skirta 98 mln eurų. Vanduo yra pagrindinė mūsų ekonomikos žaliava bei didėjančios svarbos sektorius.

40 mln eurų  bus skirta „Europos vandens inovacijų partnerystei“ 2013 metais. Didelės investicijos į naujoves bei mokslinius tyrimus leis Europos vandens pramonei sustiprinti savo pozicijas pasaulinėje rinkoje.

Taip pat  75 mln. eurų bus skirti palaikyti tvarų žaliavų tiekimą Europos Sąjungos pramonei bei visuomenei. Tai leis sumažinti ES priklausomybę nuo importuojamų išteklių, lems ekologiškesnės ekonomikos bei  tvaraus vartojimo ir gamybos modelius.

Šiai programai taip pat skirti 358 mln eurų, kurie skatins biologinių išteklių tvarkymo efektyvumą, leis gaminti saugų bei naudingą maistą bei bio produktus. Geriau išnaudojant biotechnologinius procesus pramonės ir energetikos sektoriuose būtų galima sumažinti šiltnamio efektą sukeliančiųdujų kiekį.

365 mln. eurų bus skirta inovacijoms energetikos sektoriuje, transporto, informacinėms ir ryšių technologijoms, miestų zonų formavimui ir t.t.

Atsižvelgiant į  tai, jog daugiau nei 25000 europiečių kasmet miršta nuo vaistams atsparių bakterijų, 147 mln. eurų bus skirta šiems tyrimams. Dar 1.7 mlrd. eurų bus skirta alzhaimerio, šizofrenijos, depresijos ligų gydymo profilaktikai.

Ypatingas dėmesys šiais metais bus skiriamas demonstruojamosioms programoms „Kaip išgyventi įvykus nelaimei“, arba „Krizių padarinių valdymas“, arba „Kaip sustiprinti logistikos ir tiekimo grandinės stiprumą“. Taip pat bus kuriamos  prevencinės informacinės priemonės siekiant išvengti miško gaisrų, kovai su prekyba žmonėmis, pagalbai nuo nelaimių nukentėjusiems žmonėms ir t.t.

Maždaug 1.5 mlrd. eurų buvo skirta remti informacines bei ryšių technologijas bei su jomis susijusius projektus. Taip pat planuojama investuoti į tyrimą, kuris sustiprintų Europos mokslinę bei technologinę bazę, padetų valdyti ir skatinti produktų, paslaugų ir procesų inovacijas bei kūrybiškumą.

Europos mokslinių tyrimų taryba skirs 1,75 mlrd. eurų jauniems bei vyresniems mokslininkams, keliaujantiems po Europą bei vykdantiems novatoriškus, dar netirtų sričių mokslinius tyrimus. Taip bus paremti talentingi žmonės iš įvairių – fizikos, inžinerijos, gyvosios gamtos, socialinių bei humanitarinių – mokslų sričių bei  aukštos kvalifikacijos mokslininkai.

Ypatingai didelis dėmesys bus skiriamas smulkiam bei vidutiniam verslui paremti. Pinigai bus skirti finansiniams rėmimams, konsultacijoms, įmonių tyrimams atlikti, skatinti inovacijas bei pritaikyti technologinius sprendimus naujų produktų įvedimui į rinkas.

Remiantis 2012m. patirtimi, 220 mlrd. eurų bus skirta skatinti perspektyviausių esamų mokslinių tyrimų rezultatų naudojimui netgi tuo atveju, jei šie buvo atlikti ne už Europos Sąjungos lėšas.

Inovacijų viešųjų bei privačiųjų rinkų įsisavinimui bus skirta 66 mln. eurų, įskaitant 35 mln. eurų, kurie bus skirti bendradarbiavimui su valdžios institucijomis naujų IRT sprendimų kūrimo klausimais.

Aktualioms temoms, susijusioms su klimato kaita, energijos bei maisto saugumu, sveikatos klausimais bei gyventojų senėjimo problemoms taip pat bus skiriamos lėšos bei  dėmesys.

Europos sąjungos tyrimų programose  šiuo metu dalyvauja daugiau nei 100 šalių iš viso pasaulio. Taip pat raginama skatinti bendradarbiavimą bei dvišalę partnerystę tarp Europos sąjungos organizacijų.

Taip pat buvo pradėta vykdyti kompanija „GOES GLOBAL“, kurios tikslas yra informuoti apie Europos aukštųjų mokyklų, laboratorijų bei tyrimų institutų patrauklumą bei konkurencingumą tokiu būdu skatinant jų finansavimo galimybes.

Bendras mokslinių tyrimų biudžetas apima ir lėšas, kurios panaudojamos kitokiais būdais, pvz. branduolinės energetikos moksliniams tyrimams arba jungtinėms programoms. Komisija taip pat pasiūlė kitą tyrimų ir inovacijų programos biudžetą „Horizon 2020“. Europos parlamentas, valstybės narės bei suinteresuotosios pusės į šį pasiūlymą reagavo teigiamai.

Daugiau informacijos rasite čia…

Aivaras Knieža
Projekto vadovas – koordinatorius
Europos verslo ir inovacijų tinklas