2011 m. sausio 18 d. paskelbtas Kvietimas teikti pasiūlymus 2011 finansavimui gauti pagal programą „Pažangi energetika Europai“, kurioje numatomi šie veiksmai: didinti energijos efektyvumą ir racionaliai naudoti energijos šaltiniu, skatinti naujų ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ir remti energijos rūšių diversifikaciją, didinti energijos efektyvumą ir skatinti transporto sektoriuje naudoti naujus bei atsinaujinančius energijos šaltinius. 2011 m. programos  „Pažangi energetika Europai“  biudžetas sudaro 104,5 mln. eurų. Šiomis lėšomis finansuojama iki 75 proc. pripažintų tinkamų išlaidų. Teikti pasiūlymus ar dalyvauti teikiant pasiūlymus  gali  bet

Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) paskelbė kvietimą teikti paraiškas 2007 – 2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti pagal priemonę VP2-1.3-ŪM-02-K „Intelektas LT“. Pagal priemonę „Intelektas LT“ bus finansuojamos mokslinių tyrimų (pramoniniai arba taikomieji tyrimai) ir technologinės plėtros (eksperimentinė plėtra arba bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai) veiklos. Atkreipiame dėmesį, kad finansavimas nėra numatytas su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra susijusiomis pradinėmis investicijomis. Priemonės „Intelektas LT“ trečiajam kvietimui planuojama skirti 46,69 mln. litų iš 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir

KONSULTACIJOS TEMA (DOKUMENTO APRAŠYMAS) Skaidrumo direktyva 89/105/EEB buvo priimta 1980-ųjų pabaigoje, siekiant riboti nacionalinių priemonių potencialų poveikį vaistams vidaus rinkoje. Direktyva nustato procedūrinius reikalavimus, kurie užtikrintų nacionalinių kainų nustatymo ir kompensavimo priemonių skaidrumą, tokiu būdu sudarydama sąlygas patikrinti jų atitikimą laisvam prekių judėjimo principui. Skaidrumo direktyva niekada nebuvo taisyta nuo jos įsigaliojimo 1990-ųjų pradžioje. Tuo tarpu, farmacijos rinka ir nacionalinės farmacijos sektoriaus išlaidų kontrolės politikos žymiai pasikeitė. Todėl Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas siekia išsiaiškinti suinteresuotųjų šalių, įskaitant mažo ir

Kovo 24 d., „Versli Lietuva“ renginys persikėlė į Šiaulius, kur pratęsė Rietave prasidėjusį dešimties renginių ciklą, skirtą Lietuvos regionų gyventojams, norintiems pradėti savo verslą. Pirmajame „Versli Lietuva“ ciklo renginyje, vykusiame Rietavo Žemaitijos kolegijoje, apsilankė beveik tūkstantis Rietavo ir aplinkinių miestų gyventojų. Rengėjams pavyko ne tik sudominti regiono žmones, bet ir padrąsinti juos žengti pirmuosius žingsnius savarankiškos veiklos link – renginio metu apsisprendusiems pradėti nuosavą verslą išdalyti 45 nemokami pirmųjų metų verslo pradžios paslaugų čekiai, skirti verslo startui.  Daugiau informacijos:

Nuo šiol įmonės, norėdamos įsigyti licenciją verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais arba tabako gaminiais, ją papildyti ar patikslinti, dokumentus gali pateikti ir elektroniniu būdu tiesiogiai licencijas išduodančiai institucijai arba per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą (http://www.verslovartai.lt). Siekdama mažinti administracinę naštą verslui, Vyriausybė taip pat pritarė, kad licencijai gauti reikės pateikti mažiau dokumentų. Pavyzdžiui, nebereikės maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo, nebeteks tvirtinti anspaudu licencijai gauti pateikiamų dokumentų kopijų, ir nebeliks prievolės apie prarastą licenciją skelbti visuomenės informavimo priemonėse. Daugiau informacijos:

Europos Sąjungos (ES) saugos sistemų sektorius yra stipriai susiskirstęs ir neturi stiprios pramoninės bazės. Nacionalinės teisinės nuostatos ir standartai bei apsaugos produktai stipriai skiriasi. Dėl to svarbu išsiaiškinti prioritetines technologijas, tam, kad būtų pagerinta rinkos harmonizacija ir standartizacija. Būtų koordinuojami viešųjų pirkimų svarstymai ir skatinamas apsaugos technologijų inovatyvumas bei kūrimas. Europos Komisija kviečia visus, kam ši diskusija aktuali, išreikšti savo nuomonę viešosios konsultacijos metu. Viešosios konsultacijos tikslas yra pateikti Komisijai apžvalgą iš skirtingų perspektyvų, tokių kaip valstybinės ir ne valstybinės organizacijos,

2011 m. kovo 28 d. Europos Komisija priėmė išsamią konkurencingos transporto sistemos kūrimo strategiją „Transportas 2050“, kurią įgyvendinus padidės mobilumas, transportui svarbiuose sektoriuose bus šalinamos kliūtys, bus sktinamas ekonomikos ir užimtumo augimas. Kartu šie pasiūlymai padės pasiekti, kad Europa taptų kur kas mažiau priklausoma nuo importuojamos naftos, o transporto priemonių išmetamo anglies dioksido kiekis iki 2050m. sumažėtų60proc. Siekiant šių tikslų, reikės pertvarkyti dabartinę Europos transporto sistemą. Pagrindiniai tikslai: Pasiekti, kad miestuose nebeliktų įprastais degalais varomų automobilių. Aviacijos sektoriuje naudojamų tausių mažai anglies dioksido

Europos Komisijos vice prezidento Antonio Tajani pranešime spaudai teigiama, kad per 1 tūkst. veiklos dienų (3 veiklos metus) Europos verslo ir inovacijų tinklas (Enterprise Europe Network) suteikė paslaugas daugiau nei 2,5 mln. įmonių, tinklo surengtuose renginiuose dalyvavo daugiau kaip 600 tūkst. dalyvių, tarptautiniuose verslo kontaktų renginiuose ir verslo misijose dalyvavo apie 35 tūkst. smulkiojo verslo atstovų. Daugiau informacijos:

Nuo 2012 m. mažosios Lietuvos įmonės, kurių metinė apyvarta mažesnė nei 45 tūkst. eurų (apie 155 tūkst. Litų), galės nemokėti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Tai patvirtino Europos Komisija, nusprendusi patenkinti Lietuvos prašymą ir padidinti PVM neapmokestinamą apyvartos ribą nuo 29 tūkst. eurų iki 45 tūkst. eurų. „Nuo kitų metų daugiau smulkių Lietuvos įmonių nemokės PVM. Taip palengvės verslo sąlygos ir sumažės administravimo našta smulkiajam verslui, kuris ir yra ekonomikos augimo variklis“ - sakė Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta. Ši išimtis Lietuvai galios nuo

Siekdama skatinti strateginės infrastruktūros plėtotę, Europos Komisija ketina garantuoti bendrovių išleistas obligacijas didelio masto projektams finansuoti. Didelio masto infrastruktūros projektai labai naudingi visuomenei ir ekonomikai. Tačiau dėl pasaulinės finansų krizės bendrovėms tapo sunkiau surinkti reikiamų lėšų. Dėl krizės sumažėjo ir vyriausybių biudžetai, tad tokiems projektams jos gali skolinti mažiau lėšų. ES projektų obligacijų garantijos padėtų sumažinti stambių investuotojų, tokių kaip pensijų fondai ir draudimo bendrovės, nepatiklumą. Garantijomis būtų remiami tik tie infrastruktūros projektai, kurie atitinka ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo