2011 09 14 Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Ūkio ministerijos parengtam įstatymo projektui, kuriuo siūloma Panevėžio, Akmenės, Šiaulių ir Marijampolės pramoninių parkų teritorijose steigti laisvąsias ekonomines zonas (LEZ). Šiam įstatymo projektui dar turės pritarti Seimas. Pasak ūkio ministro Rimanto Žyliaus, Ūkio ministerija ieško įvairių būdų, kaip pritraukti investicijų ir teikti patrauklius pasiūlymus investuotojams. „Centrinės ir Rytų Europos regiono šalys taiko įvairias „plyno lauko“ investicijų skatinimo priemones. Be to, yra plečiamos (pvz., Lenkijoje) ir laisvosios ekonominės zonos, todėl turime didinti palankias sąlygas verslo

Geriau koordinuojant vyriausybių veiksmus, derybose su tarptautiniais energijos tiekėjais Europos Sąjungos (ES) pozicijos bus tvirtesnės. ES vis labiau priklauso nuo importuojamos energijos, todėl reikia aiškios energetinių interesų gynimo strategijos. Konkurencija dėl užsienio šalių tiekiamos naftos, dujų ir anglies bei tiekimo sutrikimai lemia dideles ir nepastovias degalų kainas degalinėse ir būsto šildymo tarifus. Komisijos pasiūlymu būtų nustatyta, kaip ES šalys galėtų bendromis pastangomis derėtis su tiekėjais ir rengti tarptautinius susitarimus. Toks planas padėtų visoms šalims užtikrinti tiekimą konkurencingomis kainomis. Bendra pozicija taip pat padėtų skatinti

Ekonomiką gaivinti ir kurti darbo vietas numatoma geriau valdant ekonomiką, teikiant naują pagalbą Graikijai, reformuojant bankų sektorių ir kitomis priemonėmis. Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso paragino Europos Sąjungos (ES) vadovus nedelsiant susitarti dėl ekonomikos gaivinimo skatinimo ir viešojo sektoriaus išlaidų kontrolės priemonių. Jis taip pat pabrėžė, kad būtina parengti naują pagalbos Graikijai programą ir toliau reformuoti bankų sektorių. Priemonėmis visų pirma siekiama: gerinti ekonomikos valdymą – susitarus dėl pasiūlymų paketo  būtų geriau kontroliuojama fiskalinė politika, būtų lengviau valdyti valstybės skolą ir gerinti

Saugesnės, sveikesnės ir našesnės Europos darbo vietos. Dabar tai padaryti tapo dar paprasčiau. Kartais darbdaviams ar darbuotojams trūksta tik informacijos, kad jie galėtų saugos ir sveikatos klausimus spręsti efektyviai. Europos Sąjungos 1996 m. įsteigta ir Ispanijos mieste Bilbao įsikūrusi EU-OSHA agentūra yra pagrindinis ES darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų informacinis centras. Agentūros darbuotojai visomis išgalėmis stengiasi būti pagrindiniais tokios informacijos tiekėjais ir pasirūpinti, kad informacija būtų aktuali kiekvienam, nepriklausomai nuo įmonės dydžio ar veiklos sektoriaus. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra turi nacionalinius

Birželio 29 d. Europos Komisija pateikė 2014–2020 m. ES daugiamečio biudžeto pasiūlymą. Pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama prioritetinių ES sričių finansavimui, pavyzdžiui, tarpvalstybiniams energetikos, transporto ir informacinių technologijų projektams (Europos infrastruktūros tinklų priemonė); daugiau lėšų numatoma skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Bendra kitiems septyneriems metams siūloma suma yra 1025 mlrd. eurų įsipareigojimų (1,05 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų) ir 972,2mlrd. eurų mokėjimų (1 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų). Numatomos šios finansavimo priemonės: Europos infrastruktūros tinklų priemonė: Europos Komisijos teigimu, priemone siekiama padidinti visos Europos

Birželio 23d. pradėjo veikti bendras Europos Parlamento (EP) ir Europos Komisijos (EK/Komisija) skaidrumo registras. Naujasis registras pakeičia Komisijos 2008m. sukurtą senąjį registrą, kuriame jau užregistruota daugiau kaip 4000organizacijų. Šie duomenys bus perkelti į bendrą skaidrumo registrą ir atnaujinti ik 2012 m. birželio. Naujovės: Mastas ir apibrėžimas. Išplečiamas registro taikymo mastas – registruojama bet kuri organizacija ar savarankiškai dirbantis asmuo, užsiimantis „veikla, kuria siekiama tiesiogiai ar netiesiogiai daryti poveikį politikos formavimui ar įgyvendinimui ir sprendimų priėmimo procesui ES institucijose“. Informacijos pateikimas. Užsiregistravusieji turės pateikti

ES ir Japonijos Vadovų Taryboje buvo nuspręsta pradėti pasirengimą deryboms dėl laisvosios prekybos (FTA) / ekonominės partnerystės (EPA) sutarties (tarifai, netarifinės priemonės, paslaugos, investicijos, IPR, konkurencija, viešieji pirkimai ir kt.). Taip pat sutarta rengtis deryboms dėl teisiškai įpareigojančios sutarties dėl politinio, globalaus ir sektorinio bendradarbiavimo. Pirmajame etape šalys sieks tik įvertinti būsimosios FTA ambicingumą (scoping exercise). Europos Komisijos Prekybos komisaras Karel de Gucht pareiškė, kad derybų dėl FTA sąlygos priklausys nuo to, ar Japonija eliminuos šiuo metu galiojančius netarifinius barjerus

Europos verslo ir inovacijų tinklas, veikiantis Vilniaus ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniuje ir rugsėjo 30 d. 11 val. Klaipėdoje rengia konsultaciją-seminarą „Patentai ir jų naudojimas įmonėse. “ Renginio metu bus aptartas patentų naudojimas juos parduodant, perleidžiant su licencija ar kitais būdais ir jų taikymą praktikoje sukuriant naujas paslaugas ir gaminius. Renginio temos: - patentų panaudojimo galimybės; - kodėl patentas svarbus ir neturinčioms patentų įmonėms; - „išankstinės pramoninės nuosavybės diagnozės“ paslauga – MVĮ gebėjimų ugdymo priemonė; - kokie

Paskelbti kvietimai dėl paramos apsaugoti pramoninės nuosavybės teises, apimančias išradimų patentus ir pramoninį dizainą. Šia finansine priemone siekiama paskatinti universitetus, mokslinių tyrimų institutus, įmones apsaugoti savo intelektinę nuosavybę, glaudžiau bendradarbiauti kuriant inovacijas ir prisidėti prie aukštos pridėtinės vertės gaminių atsiradimo. Šiemet parama teikiama ne tik Europos patento arba patento, išduodamo pagal Patentinės kooperacijos sutartį, išlaidoms padengti, bet ir dizaino registravimui, atkreipiant dėmesį ne tik į sukurtus išradimus, technologijas, bet ir į inovatyvius dizaino sprendimus. Pagal priemonę skiriama parama Bendrijos dizaino arba dizaino,

Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) pateikė kvietimą teikti paraiškas 2007 – 2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti pagal priemonės  „E-verslas LT“ kvietimą. Pagal priemonę „E-verslas LT“ bus finansuojamos labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, kurio reikia elektroninio verslo diegimo projektui toje įmonėje įgyvendinti. Paraiškas kviečiami teikti privatūs juridiniai asmenys, priskirtini prie labai mažų, mažų, vidutinių įmonių kategorijos, vykdantys gamybos ir (ar) paslaugų veiklas bei neteikiantys elektroninio verslo sprendinių kūrimo ir diegimo paslaugų, atitinkantys