Naujoji strategija vadinama „Mažas verslas, didelis pasaulis – nauja partnerystė, padedanti verslui pasinaudoti globaliomis galimybėmis“. Strategijoje pabrėžiami šie veiksmai:  Stiprinti esamų paslaugų verslui teikimą prioritetinėse rinkose; Gerinti Europos verslo ir inovacijų tinklo valdymo struktūrą; Daryti ES paramos schemas nuosekliomis ir didinti jų poveikį. Šiuo metu yra 300 paramos programų nacionaliniu lygiu, kurios dažnai skirtos augantiems regionams, tačiau laikui bėgant atsiranda vis naujų augančių regionų; Viešinti klasterius ir tinklus, skirtus įmonių internacionalizacijos skatinimui; Sukurti atskirą virtualią erdvę skirtą įmonėms siekiančioms vystyti verslą už ES ribų. Ateityje pastangos

Europos Komisija ketina paskelbti apžvalgą apie tai, kaip remiamos Europos įmonės, susiduriančios su nesąžiningos konkurencijos sąlygomis. ES naudoja taip vadinamus „prekybos apsaugos instrumentus“, kad užtikrintų sąžiningos konkurencijos sąlygas. Paskutinį kartą prekybos apsaugos mechanizmai buvo peržiūrėti 1995 m. Europos Komisija mano, kad, pasikeitus ekonominei situacijai, būtina peržiūrėti šių mechanizmų efektyvumą. Taisyklių peržiūrai bus pasitelktos įvairių verslo sričių įmonės (gamintojai, eksportuotojai, verslo organizacijos ir kt.) bei valdžios struktūros. Tikimasi, kad Europos Komisija pateiks pasiūlymą 2012 m. rudenį, pasibaigus konsultacijų procesui. Daugiau informacijos apie taisyklių peržiūrą:

Europos Komisija priėmė su naujų teisės aktų rinkinius dėl maisto priedų naudojimo. Pirmasis įstatymų rinkinys liečia priedus maisto produktuose ir jis bus pradėtais taikyti 2013 m. sausį (manoma, kad paliktas laikotarpis turėtų leisti ES maisto pramonės įmonėms prisitaikyti prie naujų taisyklių). Pateiktas sąrašas leis vartotojams ir verslui bei kontroliuojančioms institucijoms identifikuoti, kurie priedai leidžiami tam tikruose maisto gaminiuose. Antrasis įstatymų rinkinys reguliuoja priedus maisto ingredientuose (pavyzdžiui, enzimų, dažiklių ir maistinių medžiagų kiekis) ir bus taikomas praėjus 20 – čiai dienų po

Sparti informacinių technologijų plėtra didina elektroninių sandorių populiarumą. Elektroniniai parašai yra naudojami, siekiant užtikrinti dokumento teisėtumą elektroninėje erdvėje ir užtikrinti jo lygiavertiškumą parašui ant popierinių dokumentų. Šiuo metu elektroninis parašas jau gali būti naudojamas tiek sudarant privačius sandorius, tiek bendraujant su valstybės institucijomis. Vilniaus ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai nuo 2009 metų dalyvauja Europos Komisijos (EK) projekte „Įmonių įtraukimas į ES politikos formavimo procesą“. Pagrindinė projekto veikla – rengti mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) konsultacijas EK paskelbtomis temomis apie

Karlsrūjės technologijų instituto mokslininkai Vokietijoje kuria žiniomis paremtą sistemą, kuri padidintų energijos suvartojimo efektyvumą visuomeninės paskirties pastatuose. Gavę 3.2 mln. eurų Europos Sąjungos finansavimą, jie bando pritaikyti šią sistemą sudėtingiems statiniams, pavyzdžiui biurams, įvairiuose Europos miestuose. Karlsrūjės technologijų instituto mokslininkų grupė ieškojo galimybės pateikti paraišką pagal Europos Komisijos mokslinių tyrimų finansavimo priemonę – Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (7BP). Tai energijos panaudojimo efektyvumo projektas, panaudojant išmanų energijos valdymą, tačiau institutas neturėjo svarbiausio partnerio, be kurio

Enterprise Europe Network įkurtas 2008 m. ir bendrauja su daugiau nei 2 mln. mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) kasmet. Enterprise Europe Network suteiktos verslo partnerystės paslaugos kiekvienos įmonės apyvartą vidutiniškai padidino 220 tūkst. eurų. Bendras poveikis pardavimų augimui įvertintas 450 mln. eurų. Enterprise Europe Network verslo partnerystės paslaugos sukuria apie tūkstantį naujų darbų vietų kiekvienais metais. Neseniai atlikto tyrimo preliminarūs rezultatai rodo, kad tirtos Enterprise Europe Network paslaugomis pasinaudojusios įmonės pabrėžia jo įtaką įmonių plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui: apie 44

2011-10-27. Didmeninė prekyba pagal verslo liudijimus nebebus galima, tačiau smulkiausieji verslininkai ir toliau galės naudotis verslo liudijimais. Pats veiklų, galimų pagal verslo liudijimus, sąrašas yra keičiamas minimaliai. Šiandien Vyriausybė po keletą mėnesių trukusių viešų konsultacijų su visomis suinteresuotomis pusėmis priėmė atitinkamus pakeitimus Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklėse. Pakeitimai buvo atliekami pirmiausiai atsižvelgiant į tai, kad verslo liudijimo įsigijimas yra fiksuoto dydžio pajamų mokesčio nuo gyventojo vykdomos individualios veiklos pajamų mokėjimas. Tai paprasčiausia pajamų mokesčio sumokėjimo forma, kuri, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų, turi

„Inovacijų prizas“ – tai kasmetinis konkursas, kurio tikslas skatinti verslų mąstymą, technologinę plėtrą bei suteikti įmonėms galimybę įvertinti savo konkurencingumą ir inovatyvumą. Tai galimybė būti pastebėtam partnerių ir klientų tarpe, pagerbtam verslo ir viešojo valdymo visuomenėje. „Inovacijų prizas“ skirtas ne tik aukštųjų technologijų, tačiau ir tradicinės pramonės bei paslaugų įmonėms, gebančioms verslo procesus organizuoti efektyviau, bei pristatančioms rinkai patrauklius naujus produktus ir paslaugas. Kiekvienais metais konkursas sulaukia vis didesnio populiarumo, o jame dalyvauja ne tik stambaus verslo atstovai, jau spėję išgarsėti

Nustačius bendras neprivalomas pirkimo–pardavimo taisykles prekyba tarp ES šalių vyktų sklandžiau, įmonės sutaupytų pinigų, o vartotojai turėtų didesnį pasirinkimą ir būtų geriau apsaugoti. Per pastaruosius 20 metų ES rinkos integracija pasirodė naudinga daugeliu atžvilgių, pavyzdžiui, sumažėjo oro transporto paslaugų ir tarptinklinio ryšio tarifai. Tačiau pašalintos dar ne visos tarptautinės prekybos kliūtys. Viena iš jų – įvairių ES šalių pirkimo–pardavimo sutarčių teisės sistemų skirtumai. Prekiautojai, vengiantys tarptautinių sandorių, nes šių teisės sistemų skirtumų problemą spręsti sudėtinga ir brangu, kasmet praranda mažiausiai 26 mlrd.

Siekdama gerinti susisiekimą, skatinti konkurencingumą ir kurti naujas darbo vietas, ES investuos 50 mlrd. eurų į infrastruktūrą. Pažangūs, tvarūs ir susieti transporto, energetikos ir skaitmeniniai tinklai yra Europos ekonomikos ateities prioritetas. Tačiau dėl finansų krizės sumažėjo tiek privačiųjų, tiek viešųjų investicijų į infrastruktūros projektus srautai. Todėl Komisija siūlo naują finansavimo planą, kuriuo siekiama skatinti ilgalaikes investicijas į kelius, geležinkelius, vamzdynus, energetikos ir sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklus. 50 mlrd. eurų fondas būtų naudojamas privačiojo ir viešojo sektoriaus investuotojams paskatinti prisidėti prie tokių projektų