Lithuanian Nustačius bendras neprivalomas pirkimo–pardavimo taisykles prekyba tarp ES šalių vyktų sklandžiau, įmonės sutaupytų pinigų, o vartotojai turėtų didesnį pasirinkimą ir būtų geriau apsaugoti.
Per pastaruosius 20 metų ES rinkos integracija pasirodė naudinga daugeliu atžvilgių, pavyzdžiui, sumažėjo oro transporto paslaugų ir tarptinklinio ryšio tarifai. Tačiau pašalintos dar ne visos tarptautinės prekybos kliūtys. Viena iš jų – įvairių ES šalių pirkimo–pardavimo sutarčių teisės sistemų skirtumai.
Prekiautojai, vengiantys tarptautinių sandorių, nes šių teisės sistemų skirtumų problemą spręsti sudėtinga ir brangu, kasmet praranda mažiausiai 26 mlrd. EUR.
Siūloma Europos pirkimo–pardavimo sutartimi ši kliūtis būtų pašalinta. Dėl to prekiauti su kitomis šalimis būtų paprasčiau, vartotojai turėtų didesnį pasirinkimą ir daugiau galimybių pirkti pigiau, o jų teisės visose ES šalyse būtų vienodai gerai apsaugotos.
Pavyzdžiui, nekokybišką prekę įsigijęs vartotojas galėtų pasirinkti būdą, kaip spręsti šią problemą: nutraukti sutartį ir atsiimti pinigus, prašyti prekę pakeisti, pataisyti arba grąžinti dalį pinigų.
To paties galėtų reikalauti ir vartotojai, internetu už mokestį parsisiųsdinę muzikos, filmų, programinės įrangos ar kitų skaimeninių prekių.
Dabar 44 % europiečių (http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_299_en.pdf) sako, kad neperka užsienyje, nes nėra tikri dėl savo teisių.
Per pastaruosius 20 metų ES rinkos integracija pasirodė naudinga daugeliu atžvilgių, pavyzdžiui, sumažėjo oro transporto paslaugų ir tarptinklinio ryšio tarifai. Tačiau pašalintos dar ne visos tarptautinės prekybos kliūtys. Viena iš jų – įvairių ES šalių pirkimo–pardavimo sutarčių teisės sistemų skirtumai.
Prekiautojai, vengiantys tarptautinių sandorių, nes šių teisės sistemų skirtumų problemą spręsti sudėtinga ir brangu, kasmet praranda mažiausiai 26 mlrd. EUR.
Siūloma Europos pirkimo–pardavimo sutartimi ši kliūtis būtų pašalinta. Dėl to prekiauti su kitomis šalimis būtų paprasčiau, vartotojai turėtų didesnį pasirinkimą ir daugiau galimybių pirkti pigiau, o jų teisės visose ES šalyse būtų vienodai gerai apsaugotos.
Pavyzdžiui, nekokybišką prekę įsigijęs vartotojas galėtų pasirinkti būdą, kaip spręsti šią problemą: nutraukti sutartį ir atsiimti pinigus, prašyti prekę pakeisti, pataisyti arba grąžinti dalį pinigų.
To paties galėtų reikalauti ir vartotojai, internetu už mokestį parsisiųsdinę muzikos, filmų, programinės įrangos ar kitų skaimeninių prekių.
Dabar 44 % europiečių (http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_299_en.pdf) sako, kad neperka užsienyje, nes nėra tikri dėl savo teisių.
Prekybos pagyvinimas
Naujos taisyklės nepakeis nacionalinių teisės aktų, tačiau šalys gali nuspręsti taikyti jas ir nacionaliniu lygmeniu. Pagal šias taisykles prekiautojai galės pasiūlyti neprivalomą pirkimo–pardavimo sutartį kitų ES šalių pirkėjams. Tokia sutartis būtų sudaroma tik tuo atveju, jei prekiautojas pasiūlytų, o vartotojas sutiktų ją sudaryti.
Bendrą pirkimo–pardavimo sutartį siūlantiems prekiautojams nebereikėtų derintis prie įvairių nacionalinių sutarčių teisės sistemų, tad jų išlaidos sumažėtų.
Šiuo metu įmonėms, norinčioms pardavinėti savo prekes ar paslaugas kitose ES šalyse, kartais tenka prisitaikyti prie 26 valstybių skirtingų nacionalinių sutarčių teisės normų, jas išversti ir samdyti teisininkus, todėl įžengimas į kiekvieną rinką joms vidutiniškai kainuoja 10 000 EUR. Interneto svetainių pritaikymas joms gali vidutiniškai kainuoti dar 3 000 EUR.
Apklausos duomenimis (http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_321_sum_en.pdf), 71 % Europos įmonių, jei galėtų pasirinkti, parduodamos savo prekes ar paslaugas kitų ES šalių vartotojams, naudotų bendrą Europos sutartį.
Naujos taisyklės nepakeis nacionalinių teisės aktų, tačiau šalys gali nuspręsti taikyti jas ir nacionaliniu lygmeniu. Pagal šias taisykles prekiautojai galės pasiūlyti neprivalomą pirkimo–pardavimo sutartį kitų ES šalių pirkėjams. Tokia sutartis būtų sudaroma tik tuo atveju, jei prekiautojas pasiūlytų, o vartotojas sutiktų ją sudaryti.
Bendrą pirkimo–pardavimo sutartį siūlantiems prekiautojams nebereikėtų derintis prie įvairių nacionalinių sutarčių teisės sistemų, tad jų išlaidos sumažėtų.
Šiuo metu įmonėms, norinčioms pardavinėti savo prekes ar paslaugas kitose ES šalyse, kartais tenka prisitaikyti prie 26 valstybių skirtingų nacionalinių sutarčių teisės normų, jas išversti ir samdyti teisininkus, todėl įžengimas į kiekvieną rinką joms vidutiniškai kainuoja 10 000 EUR. Interneto svetainių pritaikymas joms gali vidutiniškai kainuoti dar 3 000 EUR.
Apklausos duomenimis (http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_321_sum_en.pdf), 71 % Europos įmonių, jei galėtų pasirinkti, parduodamos savo prekes ar paslaugas kitų ES šalių vartotojams, naudotų bendrą Europos sutartį.
Tolesni veiksmai
Pasiūlymui turės pritarti ES valstybės narės ir Europos Parlamentas, šiemet balsavimu jau išreiškęs savo paramą.
Pasiūlymui turės pritarti ES valstybės narės ir Europos Parlamentas, šiemet balsavimu jau išreiškęs savo paramą.
Daugiau apie sutarčių teisę http://ec.europa.eu/justice/contract/index_lt.htm
Informaciją pateikė:
Marijus Muralis
Enterprise Europe Network
(Europos verslo ir inovacijų tinklo) projekto vadybininkas
Marijus Muralis
Enterprise Europe Network
(Europos verslo ir inovacijų tinklo) projekto vadybininkas