Lithuanian 
Balandžio 20 d. Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su LR ambasada Kroatijoje, LR ambasada Vengrijoje ir LR ambasada Graikijoje bendradarbiaujant su Enterprise Europe Network partneriais: Serbijos prekybos ir pramonės rūmais, Albanijos prekybos ir pramonės rūmų sąjunga ir Šiaurės Makedonijos ekonomikos rūmais suorganizavo vebinarą „Balkanų rinka: verslo specifika ir galimybės“.
Renginio metu buvo pasirašyti Vilniaus PPAR bendradarbiavimo susitarimai su Serbijos prekybos ir pramonės rūmais ir Albanijos prekybos ir pramonės rūmų sąjunga. Artimiausiu metu planuojama pasirašyti susitarimo memorandumą ir su Šiaurės Makedonijos ekonomikos rūmais. Tikimės, kad ateityje sėkmingai bendradarbiausime su Vakarų Balkanų šalimis organizuodami abipusius verslo kontaktų renginius, verslo forumus, verslo misijas ir keisdamiesi verslui naudinga informacija ar verslo pasiūlymais.
„Ypač džiugu, kad Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai būdami Enterprise Europe Network nariais turi galimybę apjungti LR ambasadas Kroatijoje, Vengrijoje, Graikijoje, rūmų narius ir partnerius Albanijoje, Serbijoje ir Šiaurės Makedonijoje bei apžvelgti Lietuvos ir Vakarų Balkanų šalių ekonominius santykius, šios rinkos specifiką, verslo vystymo ypatumus ir pristatyti bendradarbiavimo bei verslo galimybes Vakarų Balkanų šalyse. Labai tikimės, kad šis renginys padės aktyviai, efektyviai ir rezultatyviai ateityje bendradarbiauti su Vakarų Balkanų šalimis“ – vebinaro dalyvius sveikino Vilniaus PPAR generalinis direktorius Dr. Almantas Danilevičius.
„Lietuva iki šiol neskyrė pakankamai dėmesio Vakarų Balkanų regionui, nors jis yra ypač svarbus mūsų investicijoms, inovacijoms, verslo plėtrai ir Europos saugumo vieningumui. Nuoširdžiai dėkoju Vilniaus PPAR už šio renginio iniciatyvą ir viliuosi, kad visoms pusėms tai bus naujo etapo pradžia su stipria partneryste ir bendradarbiavimo galimybėmis ateityje“ – susirinkusiuosius sveikino LR Seimo narė, LR Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Vakarų Balkanų šalimis grupės pirmininkė Dr. Laima Andrikienė.
„Politiniai, diplomatiniai ryšiai su Vakarų Balkanais plėtojami intensyviai, Lietuva visada pasisakė ir palaikė šių šalių integraciją į Europos Sąjungą, tačiau ekonominė ir verslo plotmė – nėra iki galo išgryninta. Norint išjudėti iš šio taško, pradžioje reikia tarpusavio bendradarbiavimo ir darbo kartu, nes politiniai ir diplomatiniai santykiai niekada nebus iki galo tvirti, kol jie nebus užtvirtinti ekonominiais ir verslo santykiais. Tik tokių iniciatyvų ir bendro aktyvus darbo kartu dėka, galime ne tik suaktyvinti parlamentinį bendradarbiavimą tarp mūsų šalių, bet ir paskatinti naujus ekonominius ryšius su Vakarų Balkanų šalimis“ – vieningai teigė LR ambasadoriai: Jūratė Raguckienė Kroatijos Respublikoje, Vytautas Pinkus Vengrijos Respublikoje, Rolandas Kačinskas Graikijoje.
LR ambasadorius Graikijoje Rolandas Kačinskas pristatė Albaniją ir galimybes Lietuvos verslui:
Albanija – nėra pramoninė ar industrinė valstybė, stiprioji pusė – žemės ūkis, kuris generuoja apie 40 proc. BVP. Tačiau pagrindiniai maisto produktai vis dar gausiai įvežami iš kitų šalių, o tai suteikia daugiau galimybių investuotojams, kaip ir palankus mikroklimatas, turtingas dirvožemis, pigi ir lengvai įsigyjama žemė. Albanijos eksporto ir importo kryptis sutampa, kas atveria dar daugiau galimybių – Italija yra svarbiausia partnerė, kaip ir kitos didžiųjų ekonomikų kaimyninės valstybės – Graikija, Turkija. Pastarosios įtaka nuolat didėja, nes yra pasirašyta laisvos prekybos sutartis tarp Turkijos ir Albanijos. Transportavimo kaštai yra gan maži, kas leistų importuoti prekes ne tik į Albaniją, bet ir į aplinkines kaimynines valstybes ir jų rinkas.
Kita svarbi rinka – turizmas. Albanija ilgą laiką buvo gan uždara valstybė, tad pastaraisiais metais prasidėjo ypač spartus turizmo sektoriaus, orientuoto į pasiturinčius užsienio turistus, plėtojimas – vyriausybės siekis pritraukti stambius investuotojus, kurie artimiausiais metais pastatytų prabangių viešbučių, o kad verslo plėtra būtų sėkminga numatė atleisti statytojus nuo PVM mokėjimo 10 metų.
Kita potenciali investavimo sritis – IT bei elektroninė prekyba, nes šie procesai Albanijoje ankstyvojoje stadijoje, tad Lietuva gali būti lydere šioje rinkoje su savo patirtimi ir žiniomis.
Nekilnojamojo turto ir paslaugų ir skambučio centrų steigimas – naujų biurų paklausa auga ir ši sfera generuoja gerą finansinę grąžą.
LR ambasados Kroatijoje antrasis sekretorius Edvard Vickun pristatė Juodkalniją, Kosovą ir Šiaurės Makedoniją bei galimybes Lietuvos verslui:
Juodkalnija, Kosovas ir Šiaurės Makedonija – nedidelės valstybės, kurių prekyba šiai dienai yra gan kukli, bet potenciali investuotojams, kuriems lengviausiai būtų įeiti į rinką užmezgus bendradarbiavimą su didžiaisiais prekybos distributoriais „Atlantic Group“, „Orbico“, „Nelt Group“.
Svarbus sektorius – turizmas, ypač reikšmingas Juodkalnijoje, kur sudaro iki 30 proc. BVP, investuotojams patraukli niša savo prekes ir paslaugas nukreipti į turtingus turistus, bet reikėtų atsižvelgti į sezoniškumą (liepa, rugpjūtis).
Europos Sąjunga skiria nemažai lėšų inovacijų ir žaliųjų projektų įgyvendinimui bei pramonės modernizavimui, tad irgi galėtų būti palanki sritis investuoti.
Vystant verslą reiktų nepamiršti, kad veikimo sritis yra šiek tiek lėtesnė nei Europos Sąjungoje, prieiga prie verslo yra labiau suasmeninta ir veikia pažintimis, bendradarbiaujant vengti etninių, religinių, politinių temų, prekes eksportuojant vengti Kosovo ir Serbijos pasienio ruožo.
Serbiją, Bosniją ir Hercegoviną – mažai pažįstamas erdves Lietuvos verslui pristatė LR ambasados Vengrijoje ministras patarėjas Viktoras Dagilis:
Serbija – sparčiai auganti ir besiplečianti šalis, pramoninė valstybė, kuri ypač daug gamina, bet kartu intensyviai vykdo žemės ūkį, taip pat orientuota į verslo turizmą ir IT paslaugų sferą – siekia tapti patraukliausia vieta Europoje laisvai samdomiems IT specialistams.
Bosnija ir Hercegovina – daugiakultūrinė valstybė, su skirtingais administraciniais dariniais, tačiau su veiksmingu bendradarbiavimu tarp jų, kurie verslo plėtrų nestabdo. Ekonomika mažiau išsivysčiusi nei Serbijos. Į šia rinką lengviau būtų įeiti su ilgalaikiais projektais ir kooperuojantis su kitais verslais, nes verslui geriausiai gali padėti verslas, konkurencijos nereikia bijoti, o strategija win to win padėtų pasiekti efektyvių rezultatų.
Toliau sekė Enterprise Europe Network partnerių Serbijoje, Albanijoje ir Šiaurės Makedonijoje išsamūs pranešimai, su jai susipažinti galite čia:
Serbijos prekybos ir pramonės rūmų pristatymas. Mihailo Vesović, Strateginės analizės, paslaugų ir internacionalizacijos sektoriaus direktorius
Serbija – vieta jūsų investicijoms. Djordje Andric, Serbijos PPR investicijų centro vadovas
Albanijos prekybos ir pramonės rūmų sąjungos pristatymas. Evis Dino, Albanijos prekybos ir pramonės rūmų sąjungos generalinė sekretorė
Šiaurės Makedonijos potencialūs sektoriai verslui. Irena Mojsovska, Š. Makedonijos ekonomikos rūmų filialų asociacijų ir regioninių rūmų direktorato vyresnioji patarėja
Džiugu, kad Vilniaus rūmų nariai jau yra atradę Vakarų Balkanų šalis ir bendradarbiauja su šiuo regionu. UAB „Rubineta“ pardavimų vadovas Pietų ir Rytų Europoje Radomir Vučetić dalinosi asmenine patirtimi ir praktiniais patarimais kaip dirbti su Vakarų Balkanais. Jo pranešimą rasite čia: Ką reikėtų žinoti dirbant su Serbija?
Vakarų Balkanų regionu domėjosi įvairios Lietuvos įmones ir organizacijas – tai ir aukštasis mokslas, IT, maistas ir gėrimai, pakavimo medžiagos, įranga ir konstrukcijos, chemijos pramonė, auto sektorius, nekilnojamasis turtas, aviacija, turizmas, energetika, žemės ūkis, konsultacijos ir kiti.
