Vertinimai rodo, kad Europai trūksta inovacijų

Dauguma ES valstybių narių iki 2008 metų nuolat gerino savo rezultatus inovacijų srityje. Tačiau, remiantis 2009 metų Europos naujovių kūrimo ir diegimo suvestine (EIS), ši ekonominė krizė gali sutrukdyti šiam procesui. Įvairūs ženklai rodo, kad labiausiai inovacijų diegimas sumažės valstybėse narėse, kurios iki krizės buvo mažiau inovatyvios. Be to, naujausia statistika rodo, kad ES sunku pasivyti JAV inovacijų srityje, nors ji ir išlieka lydere tarp augančių Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos rinkų, nepaisant Kinijos sparčios pažangos.

2009 metų Europos naujovių kūrimo ir diegimo suvestinė skelbia 29 su inovacijomis susijusius rodiklius kartu su 2007-2008 metų duomenimis ir inovvacijų tendecijomis 27 Es šalims narėms, taip pat Kroatijai, Serbijai, Turkijai, islandijai, Norvegijai ir Šveicarijai. 9 rodikliai sugrupuoti į tris kategorijas:

  1. Įgalinantys šaltiniai (žmogiškieji resursai, finasai ir parama);
  2. Įmonės veikla (įmonės investicijos, ryšiai ir verslumas, našumas);
  3. Išeiga (racionalizatoriai, ekonominis efektas).

Tačiau ši suvestinė dar neapima visų darbartinės ekonominės ir finansinės krizės padarinių.

27 ES valstybės narės patenka į keturias šalių grupes :

  • Kaip ir anksčiau, danija, Suomija, Vokietija, Švedija ir Jungtinė Karalystė (JK) išlieka inovacijų lyderėmis. Vis dėlto iš jų Vokietija ir Suomija toliau sparčiai gerina savo efektyvumą, o Danija ir JK – lėtina.
  • Airija, Austrija, Belgija, Estija, Kipras, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Slovėnija yra inovacijų šalininkai. Nuo 2008 m. Kipras, Estija ir Slovėnija ypač išaugo šioje grupėje dėl pastaraisias metais vykusio pastovaus efektyvumo didinimo.
  • Čekijos Respublika, Graikija, Ispanija, Italija, Lietuva, Lenkija, Malta, Portugalija, Slovakija ir Vengrija yra nuosaikūs inovacijų šalininkai.
  • Bulgarija, Latvija ir Rumunija yra besivejančios šalys, kurių inovacijų efektyvumo rodikliai daug žemesni už 27 ES valstybių narių vidurkį. Tačiau visos trys šalys labai stengiasi šiuos skirtumus sumažinti iki ES vidurkio ir šį tikslą sėmingiausiai sekėsi įgyvendinti Bulgarijai bei Rumunijai.

 Visa EIS ataskaita skelbiama http://www.proinno-europe.eu/node/24173.