Lithuanian Sunkmečiui išryškinus ne tik nedarbo skaudulius, bet ir rinkos poreikius tenkinančio išsilavinimo ir persikvalifikavimo svarbą, o darbo vietos visam gyvenimui idėjai pamažu tampant anachronizmu, Europa siekia išjudinti akademinio ir verslo pasaulio dialogą. Į universitetų ir įmonių bendradarbiavimo perspektyvas pažvelgta vasario pabaigoje EP Kultūros ir švietimo komiteto surengtuose klausymuose.
Klausymai surengti siekiant išgirsti politikų, akademikų, studentų ir verslininkų nuomonę dėl Europos universitetų ateities.
Pálo Schmitto (Europos liaudies partija, Vengrija) rengiamą pranešimą dėl universitetų ir įmonių dialogo bei naujosios Europos universitetų modernizavimo partnerystės Kultūros komitetas tvirtins kovo pabaigoje, plenarinę sesiją jis turėtų pasiekti gegužę.
Krizė – laikas susimąstyti
„Pusė, o kai kuriose šalyse net 80 proc. jaunųjų absolventų po universiteto baigimo ilgai neranda darbo. Ar tai išsilavinimo kokybės, ar per didelių privataus sektoriaus reikalavimų pasekmė?“ – klausia Kultūros komitetas pranešėjas.
Teresa Riera (Socialistų ir demokratų aljansas, Ispanija ) mano, kad darbo vietas naikinanti krizė – geriausias laikas ieškoti tikros universiteto ir verslo partnerystės.
„Nors nebus lengva, akademinis ir verslo pasaulis privalo dirbti kartu – tokia ES „Universitetų ir įmonių dialogo“ esmė“, – primena tyrimą šia tema parengusios „Deloitte Consulting“ bendrovės atstovė Axelle Devaux.
Pėčo universiteto (Vengrija) profesoriaus Róberto Gábrielio manymu, universitetai privalo būti lankstesni ir permąstyti tarnavimo visuomenei strategiją.
Kelias į priekį
Konkrečių politikų siūlomų verslo ir mokslo bendradarbiavimo stiprinimo priemonių sąraše – mobilumo, mainų, naujovių ir studentų verslumo skatinimas, konsultavimasis su įmonėmis sudarant mokymo programas.
„Būtinas ne tik studentų mobilumas tarp skirtingų valstybių mokymo įstaigų, bet ir judėjimas tarp verslo ir akademinės bendruomenės“, – pabrėžia Pál Schmitt, siūlydamas atsižvelgti verslininkų nuomonę sudarant mokymo programas, įtraukti verslą į dėstytojų apmokymų ir stažuočių procesą.
Politikas ragina universitetus ir įmones suvokti milžinišką potencialą, kurį atneša bendradarbiavimas, peržengiantis tiesioginę naudą nešančių projektų ribas.
Mokymasis visą gyvenimą ir geroji praktika
Tęstinis švietimas ir persikvalifikavimas yra neišvengiama būtinybė, o mokymosi kultūra turi būti skatinama nuo vaikystės, pabrėžiama P. Schmitto rengiamo panešimo projekte.
Anot pranešėjo, visuomenė turi užtikrinti sąlygas studijas norintiems baigti vyresniems žmonėms, o universitetai privalo nepaleisti iš akiračio profesinę karjerą plėtojančių buvusių absolventų ir įsiklausyti į jų patarimus.
Pranešimo projekte siūloma sudaryti geriausios praktikos pavyzdžių aprašą ir sukurti atvirą portalą, portalą, kuriame būtų galima dalytis patirtimi. Kultūros komiteto pirmininkė Doris Pack (Europos liaudies partija, Vokietija) mano, kad ES privalo pasiūlyti tarptautinį, nacionalinį ir regioninį bendradarbiavimą leidžiančią skatinanti platformą.
Šaltinis: www.europarl.europa.eu