Lietuvos ir užsienio verslo analitikai vienas po kito suskubo skelbti, kad didžiausi Lietuvos ekonomikos atsigavimo lūkesčiai siejami su eksporto augimu artimiausiais metais. Tai nėra iš piršto laužta prognozė. Lietuvos vidaus rinka yra maža, todėl daugelis įmonių savo sėkmę sieja su galimybėmis užsienio rinkose. Prisiminus prieš dešimt metų praūžusią Rusijos krizę, akivaizdu, kad pradžioje buvo sunku, įmonės panikavo, dalis bankrutavo, tačiau stipriausios palaipsniui persiorientavo į kitas rinkas, pakeitė veiklos profilį, atrado naujų partnerių, įgijo naujų kompetencijų. Daugeliu atvejų, ĮMONĖS KEITĖSI, keitėsi ir jų požiūris į verslo plėtrą. Laimėtojomis tapo atviros, pozityvios, smalsios ir lanksčios. Tokios įmonės sėkmingai pasinaudojo tiek 2004-2006 m. laikotarpio ES paramos teikiamomis finansavimo galimybėmis verslo plėtrai, tiek 2007-2013 m. laikotarpio teikiama parama.
Pažymėtina, kad per visą 2004-2006 m. ES struktūrinių fondų finansavimo laikotarpį su paramą administruojančiomis institucijomis pagal 3.1 priemonę, pagal kurią buvo numatyta tiesioginė parama verslui, įmonės pasirašė 106 sutartis. Naujuoju, 2007-2013 metų finansavimo laikotarpiu vien tik 2008 m. I kvietimas pritraukė 463 paraiškas ir buvo pasirašyta 170 sutarčių dėl paramos teikimo verslui. Lietuvos verslo paramos agentūros 2010 m. sausio 7 d. duomenimis , praėjusiais metais buvo sulaukta keturis kartus daugiau paraiškų (2039) nei 2008 metais (525).
Nenuostabu, kad į ES finansuojamą projektinę veiklą įsitraukusios įmonės palaipsniui pradėjo įgyvendinti ambicingus inovacinius projektus bei ieškoti partnerių tarp mokslo instutucijų ir užsienio kolegų. ES paramos dėka įmonės turėjo galimybę įgyvendinti ambicingesnius projektus, nei pačios būtų gebėjusios padaryti. Tokios įmonės augino savo darbuotojų kompetenciją ir senas technologijas pakeitė naujomis. Tačiau, jei vienos apsiribijo įrangos ar technologijų pakeitimu, kitos investavo ir į tiriamąją veiklą: kūrė naujus produktus, ieškojo naujų rinkų, rengė galimybių studijas dar ambicingesniems projektams įgyvendinti. Būtent tokios įmonės ir turi didžiausias galimybes ne tik išlikti vadinamojo “sunkmečio” periodu, bet ir atrasti naujų plėtros galimybių.
“Norta-Amiagus” yra puikus pavyzdys įmonės, kuri kiekvienais metais stiprina savo tyrimų bazę bei imasi naujų ambicingų projektų ne tik su vietos mokslininkais, bet ir bendradarbiaudama su kitų ES šalių moksliniais institutais. Pasikalbėjus su įmonės “Norta-Amiagus” mokslinių projektų vadovu Pauliumi Lučinsku, išaiškėjo, kad įmonė jau nuo 1994 metų vykdo mokslinę tiriamąją veiklą, kurios pagrindas yra žinios bei žinių ekonomika: įvairios paskirties terminio purškimo ir vakuuminės dangos; pesticidų ir įvairių kitų žinomų bei nenustatytos kilmės medžiagų skaidymas plazmos fakelo sraute; katalizatorių (katalizinės) dangos bei kataliziniai blokai (daugiausiai degutų skaidymui sintetinėse dujose iš biomasės gazifikacijos bei riformingo garu (anglų k. Steam Reforming) procesuose). Kaip teigia Paulius Lučinskas, – „pagrindinė įmonės strategijos įgyvendinimo kryptis – įmonės žinių potencialo realizacija“. Siekdama šio tikslo, įmonė yra dalyvavusi daugelyje konferencijų su žodiniais ir plakatiniais pranešimais bei užpatentavusi 8 savo išradimus Lietuvoje, ES bei JAV.
Paklaustas apie įmonės projektinę patirtį, Paulius Lučinskas pamini, kad dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, tinkluose, konsorciumuose yra viena iš strateginių įmonės veiklos krypčių, todėl apie tai kalbėtis galima ilgai. Iki 2013 m. įmonė planuoja dalyvauti apie 6-7 įvairiuose tarptautiniuose MTTP projektuose. Pažymėtina, kad „Norta-Amiagus“ dalyvauja Vandenilio ir kuro elementų (H2/FC) technologijų platformos veikloje. Taip pat 2008 m. laimėjo Žinių Ekonomikos Forumo konkursą „Žinių ekonomikos įmonė“, o 2007 ir 2006 m. pateko į šio konkurso finalą, kur buvo atrinkta iš 1500 ir 450 įmonių atitinkamai. 2006 įmonė tapo konkurso „Inovacijų prizas 2006“ laureate kategorijoje „Inovatyvi Įmonė“.
Pasiteiravus, ar įmonė naudojosi galimybe gauti dalinį finansavimą iš ES struktūrinių fondų bei Nacionalinių lėšų savo MTTP veikom vykdyti, Paulius Lučinskas pamini keletą įmonei svarbių projektų. „Įmonė laimėjo 2007 m. Nacionalinį konkursą projektui „Plazminio katalizinių dangų suformavimo ant metalinės juostos gamybinio įrengimo prototipo sukūrimas“ finansuoti. Šis inovacinis projektas leido bendrovei padidinti gamybinės veiklos potencialą ir sustiprino jos konkurencingumą tarptautinėse rinkose. 2008-2009 m. „Norta-Amiagus“ sėkmingai įgyvendino projektą „INOKAT“ pagal Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų priemonę „Idėja LT“. Projekto metu vykdytos veiklos davė teigiamus rezultatus – padėjo sumažinti investicijų į MTTP veiklas nesėkmės rizikas“, – teigia pašnekovas.
Jaunoms įmonėms, norinčioms sėkmingai vykdyti MTTP veiklas ir gauti paramą šiai veiklai iš ES struktūrinių fondų, projektų vadovas pataria „gerai ištyrinėti rinkas ir JAU REGISTRUOTĄ intelektualiąją nuosavybę“ , o paskui jau „apsispręsti, ar verta mėginti pritraukti tikrai nepigias lėšas iš ES struktūrinių fondų. Paramos administravimas reikalauja įsigilinimo, papildomo buhalterijos krūvio, įvairių įsipareigojimų ir t.t. Alternatyva – privatūs fondai ir investuotojai, nuosavi rezervai.“
Kaip pastebi Paulius Lučinskas, – „Robert Kyosaki savo knygoje „Rich Dad’s Guide to Investing“ gana vaizdžiai suklasifikavo būtinas BET KOKIO verslo (ir ypač pumpurinių (anglų k. – spin-off companies) įmonių) dedamąsias dalis“. Įmonės produkcija tėra aisbergo viršūnė. Po ja turi būti teisė, vadybos sistemos, bendravimas ir pinigų srautai, kurie yra trikampio pagrindas. Na, o 3 trikampio kraštinės atitinka misiją, komandą ir lyderystę.
Pradedančios įmonės dažnai nekreipia į šiuos faktorius dėmesio, todėl bankrutuoja.“
Kristina Eidukevičienė, www.inovacijos.lt