EUROPOS SĄJUNGOS FINANSINĖ PROGRAMA 2014-2020 M.

Birželio 29 d. Europos Komisija pateikė 2014–2020 m. ES daugiamečio biudžeto pasiūlymą. Pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama prioritetinių ES sričių finansavimui, pavyzdžiui, tarpvalstybiniams energetikos, transporto ir informacinių technologijų projektams (Europos infrastruktūros tinklų priemonė); daugiau lėšų numatoma skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

Bendra kitiems septyneriems metams siūloma suma yra 1025 mlrd. eurų įsipareigojimų (1,05 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų) ir 972,2mlrd. eurų mokėjimų (1 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų).

Numatomos šios finansavimo priemonės:

Europos infrastruktūros tinklų priemonė: Europos Komisijos teigimu, priemone siekiama padidinti visos Europos infrastruktūros projektų vertę. Preliminariai numatyta, kad 40 mlrd. eurų iš šios priemonės ir dar 10 mlrd. eurų iš Sanglaudos fondo bus skiriama transporto (31,6 mlrd. eurų), energetikos (9 mlrd. eurų) ir informacinių bei ryšių technologijų (9,1 mlrd. eurų) projektams, kuriais siekiama sukurti daugiau jungčių ir eliminuoti ekonominių „salų“ izoliaciją. Siekiama sudaryti sąlygas novatoriškų finansavimo priemonių taikymui, kad būtų užtikrintos didesnės investicijos, nei tik viešojo finansavimo būdu. Projektų įgyvendinimui Komisija taip pat skatins naudoti ES projektų obligacijas.

Sanglauda: Ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai numatoma suma (376 mlrd. eurų visam laikotarpiui) bus glaudžiau susieta su strategijos „Europa 2020“ tikslais. Bus numatyta nauja pereinamojo laikotarpio regionų kategorija. Naujomis nuostatomis dėl lėšų panaudojimo sąlygų siekiama užtikrinta, kad ES lėšomis būtų siekiama konkrečių rezultatų, atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslus. Su kiekviena valstybe nare bus sudaryti partnerystės susitarimai, kad kartu didėtų nacionalinis ir ES finansavimas.

Švietimas ir profesinis mokymas: Komisija siūlo sukurti integruotą 15,2 mlrd. eurų vertės švietimo, mokymo ir jaunimo programą, pagal kurią daugiausia dėmesio būtų skiriama įgūdžių tobulinimui ir judumui.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos: Komisija siūlo didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Siūloma įgyvendinti bendrą ES strategiją „Horizontas 2020“, pagal kurią bus skiriama 80 mlrd. eurų. visų šios srities projektų finansavimui (papildomi 60 mlrd. eurų gali būti nukreipti per struktūrinius fondus).

MVĮ finansavimas: Siūloma nauja Konkurencingumo ir MVĮ programa (2,4 mlrd. eurų).

Žemės ūkio politikai skiriama 371,72 mlrd. eurų. 30 proc. tiesioginės paramos ūkininkams priklausys nuo jų veiklos ekologiškumo. Komisija taip pat siūlo leisti ūkininkams naudotis ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis. Tiesioginės išmokos valstybėms narėms taps vienodesnės.

Saugumas ir migracija: Komisija taip pat siūlo investuoti 4,1 mlrd. eurų į kovą su nusikalstamumu ir terorizmu, ir 3,4 mlrd. eurų į migracijos ir prieglobsčio politiką. Iš abiejų fondų bus galima skirti lėšų trečiosioms šalims.

Išoriniai santykiai: išorės santykių srities biudžetas didinamas iki 70,2 mlrd. eurų (Kaimynystės politikai – 16mlrd. Eurų).

Nuosavi ištekliai: Komisija siūlo naujus ES nuosavus išteklius – finansinių sandorių mokestį ir naują PVM (būtų panaikintas dabartinis PVM grindžiamas išteklius (valstybių narių surenkamo nacionalinio PVM dalis)).

Išsamesnė informacija, susijusi su pasiūlymais ir lydinčiais teisės aktais: http://ec.europa.eu/budget/biblio/documents/fin_fwk1420/fin_fwk1420_en.cfm