Šiandien Europos Komisija pasiūlė naują būdą plėtoti tvarią ES mėlynąją ekonomiką. Paskelbtame komunikate EK nubrėžė mėlynosios ekonomikos kryptį – pagal Europos žaliąjį kursą prisidėti prie poveikio klimatui neutralizavimo, biologinės įvairovės atkūrimo, nulinės taršos ir žiedinės ekonomikos tikslų. Visi mėlynosios ekonomikos sektoriai – žvejyba, akvakultūra, pakrančių turizmas, jūrų transportas, uostų veikla ir laivų statyba – turės sumažinti savo poveikį aplinkai ir klimatui. Tik jei mūsų jūros bus geros būklės ir jei tausiai naudosime jų atsinaujinančiuosius išteklius kaip alternatyvas iškastiniam kurui ir tradicinei maisto gamybai, galėsime įveikti klimato ir biologinės įvairovės krizes. Norint pereiti prie tvarios mėlynosios ekonomikos reikia investuoti į novatoriškas technologijas. Bangų ir potvynių energija, dumblių gamyba, novatoriškų žvejybos įrankių plėtra ar jūrų ekosistemų atkūrimas taps naujų žaliųjų mėlynosios ekonomikos darbo vietų ir įmonių šaltiniu.
Už Žaliąjį kursą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė: „Klestinčios mėlynosios ekonomikos prielaida – gyvybingi vandenynai. Tarša, peržvejojimas ir buveinių naikinimas, taip pat klimato krizės padariniai kelia grėsmę turtingai jūrų biologinei įvairovei, nuo kurios priklauso mėlynoji ekonomika. Turime pakeisti kryptį ir plėtoti tvarią mėlynąją ekonomiką, kurioje aplinkos apsauga ir ekonominė veikla viena kitai neprieštarauja.“
Už aplinką, žuvininkystę ir jūrų reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius sakė: „Pandemijos padariniai jūrų ekonomikos sektoriuose nevienodi, bet skaudūs. Turime progą pradėti iš naujo ir siekiame, kad atsigaunant ekonomikai rūpėtų ne vien išteklių naudojimas, bet ir tvarumas bei atsparumas. Kad atsigavimas būtų iš tikrųjų žalias, turime pasitelkti mėlynąją ekonomiką.“
Komunikate pateikta detali mėlynosios ekonomikos darbotvarkė, kurios tikslai:
- neutralizuoti poveikį klimatui ir pasiekti nulinę taršą. Mėlynoji ekonomika švelnins klimato kaitą: bus plėtojama jūros atsinaujinančiųjų išteklių energetika, mažės jūrų transporto priklausomybė nuo iškastinio kuro ir bus ekologizuojami uostai. Iš tvarių vandenyno energijos rūšių (plūduriuojančių vėjo jėgainių, šilumos, bangų ir potvynių energijos) 2050 m. gali būti pagaminta ketvirtadalis ES elektros energijos. Uostai, labai svarbi Europos regionų ir šalių susisiekimo ir ekonomikos grandis, gali tapti energetikos centrais;
- pereiti prie žiedinės ekonomikos ir vykdyti atliekų prevenciją. Atnaujinus žvejybos įrankių projektavimo, laivų perdirbimo ir jūroje esančių platformų išmontavimo standartus, vandenynų ir pakrančių ekonomika padarys Europos ekonomiką labiau žiedinę ir padės sumažinti jūrų ir paplūdimių taršą. Numatyta papildomų taršos plastiku ir mikroplastiku mažinimo priemonių;
- išsaugoti biologinę įvairovę ir investuoti į gamtą. Ėmus saugoti 30 proc. ES jūrų ploto liausis nykusi biologinė įvairovė, augs žuvų ištekliai, ims lėtėti klimato kaitos procesai, didės atsparumas klimato kaitai. Tai apsimoka finansiškai ir naudinga socialiniu aspektu. Toliau bus mažinamas žvejybos poveikis jūros buveinių aplinkai;
- remti prisitaikymą prie klimato kaitos ir pakrančių atsparumo didinimą. Pastangos prisitaikyti, pvz., žaliosios infrastruktūros plėtra pakrančių zonose ir pakrančių apsauga nuo erozijos ir potvynių rizikos, padės išsaugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdžius ir bus naudingos turizmui ir pakrančių ekonomikai;
- vykdyti tvarią maisto produktų gamybą. Jūros gėrybių tvari gamyba ir nauji prekybos standartai, dumblių ir jūrų žolių naudojimas, griežtesnė žuvininkystės kontrolė ir iš ląstelių gaminamų jūros gėrybių moksliniai tyrimai ir inovacijos padės tausoti Europos jūras. Neseniai priėmusi ir ES tvarios akvakultūros strategines gaires, Europos Komisija taip pat įsipareigojo stiprinti augantį ES tvarios akvakultūros sektorių.
- sukurti jūrų naudotojams skirtą mėlynąjį forumą, kuris koordinuotų dialogą tarp veiklą jūroje vykdančių operatorių, suinteresuotųjų subjektų ir mokslininkų, kuriems rūpi žvejyba, akvakultūra, laivyba, turizmas, atsinaujinančioji energija ir kita veikla. Jis padės bendradarbiaujant dalytis žiniomis apie tausų jūros aplinkos naudojimą.
Naujasis Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas, ypač jo platforma „BlueInvest“ ir naujas „BlueInvest“ fondas, padės kurti tvaresnes vandenynuose, jūrose ir pakrantėse kuriamos vertės grandines. Tam, kad pertvarka būtų finansuojama toliau, Europos Komisija paragino valstybes nares nuo šiol iki 2027 m. nacionaliniuose atsparumo didinimo ir ekonomikos gaivinimo planuose ir nacionalinėse įvairių ES fondų veiklos programose numatyti investicijas į tvarią mėlynąją ekonomiką. Prie to prisidės ir kitos ES programos, pvz., mokslinių tyrimų programa „Europos horizontas“. Kalbant apie privačiąsias investicijas, priimant atitinkamus investavimo sprendimus reikėtų laikytis konkretiems vandenynams taikomų tvarumo principų ir standartų, pvz., ES remiamos tvarios mėlynosios ekonomikos finansavimo iniciatyvos.
Daugiau informacijos:
Pranešimas spaudai (anglų k.)
Klausimai ir atsakymai (anglų k.)
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija