Lithuanian Europos Komisija pristatė gaires, kurios yra reikalingos norint atstatyti Euro zonos patikimumą.
Šie siūlymai yra skirti sumažinti abejonėms dėl Europos užsienio skolos grąžinimo patikimumo, bankų sistemos stabilumo ir Europos Sąjungos augimo perspektyvų.
Atsižvelgdama į ES prezidento Jose Manuel Barroso komentarus, Komisija išskyrė penkias sritis, kurios yra susiję ir priklausomos viena nuo kitos, bei turi būti kuo skubiau įgyvendintos. Šios sritys yra: ryžtingas atsakas į Graikijos problemas; stiprinti euro zonos saugiklius apsaugančius nuo krizės; koordinuotas požiūris į Europos bankų stiprinimą; pristatyti stabilumą ir augimą stiprinančią politiką; sukurti tvirtą ir integruotą ekonominio valdymo aparatą ateičiai.
Prezidentas Baroso sakė, „Šios gairės yra priemonė Europai išeiti iš ekonominės krizės. Susidūrę su šia krize supratome, kad iki šiol naudota švelnaus atsako į skirtingus krizės sukeltus padarinius nėra veiksminga. Šiuo metu mes turime pakeisti požiūrį ir sugrąžinti Europos patikimumą nedelsiant diegdami visas krizės įveikimui reikalingas priemones. Tik taip mes galėsime įtikinti mūsų gyventojus, mūsų partnerius visame pasaulyje bei rinkas, kad mes galime rasti sprendimus reikalingus ES ir jos narių ekonomikos problemoms spręsti. Visi šie sprendimai turi būti sutarti Europos Vadovų Tarybos metu, spalio 23 d.
Gairės apima:
• Ryžtingą atsaką į Graikijos problemas – šiuo veiksmu turi būti pašalintos visos dvejonės dėl Graikijos ekonomikos stabilumo. Į atsako priemones įeina šeštosios dalies išmokėjimas, remiantis antrąja koregavimo programa, kuri remtųsi adekvačiu finansavimu iš viešojo ir privataus sektoriaus bei parama iš Komisijos Darbo Grupės.
• Euro zonos intervencijos užbaigimą – į šią priemonę turi įeiti 2011 liepos 21 d. priimti sprendimai, kurie skirti Europos Finansinio Stabilumo Fondo efektyvumo maksimizavimui, veiklos paspartinimui, paleidžiant Europos Stabilumo Mechanizmą iki 2012 metų vidurio bei suteikti pakankamo likvidumo Europos Centriniam bankui.
• Pilnai koordinuotas požiūris į Europos bankų stiprinimą – tai turi remtis iš naujo bankų priežiūrą atliekančioms institucijoms įvertinant bankų kapitalo naudojimą. Bankai, krizės atveju, pirmiausia turi naudoti privatų kapitalą problemoms spręsti ir tik kai kuriais atvejais valstybės galėtų suteikti paramą. Jei valstybė šios paramos suteikti negalėtų, reiktų atlikti rekapitalizacija kuri turėtų būti finansuojama imant paskolą iš Europos Finansinio Stabilumo Fondo. Laukiant rekapitalizacijos proceso tiems bankams bus nacionalinio priežiūros aparato (Centrinio banko ar kt.) uždrausta dalinti dividendus arba bonusus.
• Pagreitinti stabilumą ir augimą užtikrinančių politinių priemonių įgyvendinimą – taip pat skubiai įgyvendinti esamus įsipareigojimus dėl paslaugų, energetikos ir laisvosios prekybos susitarimų; greičiau priimti dar nepriimtus pasiūlymus skatinančius augimą, pavyzdžiui mokesčių iniciatyvas, sparčiai sekti būsimus pasiūlymus, ypač tuos, kurie susiję su bendrosios rinkos plėtros privalumais ir tikslinėmis investicijomis Europos Sąjungos lygiu, įskaitant ir tas kurios įgyvendinamos vykdomų projektų rėmuose.
• Kurti tvirtą ir integruotą ekonomikos valdymą ateičiai, kuris remtųsi galiojančiomis sutartimis, ir taip stiprinti Bendruomenę. Remiantis čia minimu ekonomikos valdymo stiprinimo paketu ir jau patvirtintu Europos sekančio periodo planu yra siūloma integruoti Europos Stabilumo Mechanizmą ir Stabilumo ir Augimo paktą į vieną pilnai integruotą valdymo sistemą ir taip padidinti darną bei efektyvumą. Tai suteiktų naujų galių Europos Komisijai ir Tarybai, kurios leistų joms įsikišti į nacionalinių biudžetų planavimą bei sekti jų įgyvendinimą. Bendradarbiavimas turi būti padidintas visose srityse, nes kitu atveju svarūs sprendimai iš Komisijos nebus galimi.
Projekto vadovas – koordinatorius
Enterprise Europe Network