Lithuanian Europos Komisija pristatė 2023 m. strateginio prognozavimo ataskaitą, kurioje analizuojama, kaip siekti Europos atviro strateginio savarankiškumo užtikrinant tvarumą ir žmonių gerovę. 2023 m. ataskaitoje apžvelgiami iššūkiai, su kuriais susiduriame, ir siūloma dešimt veikimo krypčių.
Pereidama prie darnesnio vystymosi, kuris apima ir ekonominį, ir socialinį tvarumą, ES susiduria su keliais iššūkiais. Pavyzdžiui:
- Kintantys geopolitiniai poslinkiai daro didelį poveikį viešajai nuomonei ir vyriausybių veiksmams visame pasaulyje, todėl vis kebliau bendradarbiauti tarptautiniu mastu pasauliniais klausimais, pavyzdžiui, dėl klimato kaitos ar energetikos pertvarkos.
- Reikia naujo į žmonių gerovę ir aplinkos kokybę orientuoto ekonomikos modelio, kuriame ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo ir būtų paskatų pereiti prie tvaresnės gamybos ir vartojimo. Iki 75 proc. euro zonos įmonių yra labai priklausomos nuo gamtos išteklių. Ekonominis, socialinis ir aplinkos tvarumas yra glaudžiai susiję.
- Auga tvariai ateičiai reikalingų įgūdžių paklausa. Konkurencingai Europos Sąjungai labai reikės darbuotojų, turinčių tinkamų techninių ir socialinių emocinių įgūdžių. Šiuo metu 85 proc. ES įmonių trūksta darbuotojų, turinčių žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai reikalingą kvalifikaciją.
- Pereinant prie darnesnio vystymosi reikia beprecedenčių investicijų. Tai įmanoma tik užsitikrinus pakankamą finansavimą tiek iš viešojo, tiek iš privačiojo sektorių.
2023 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje nurodyta dešimt sričių, kuriose turime imtis politikos priemonių, kad pereidami prie darnesnio vystymosi ir toliau orientuotumės į žmonių ir visuomenės gerovę:
- Užtikrinti naują Europos socialinę sutartį, kuria būtų atnaujinta gerovės politika ir kurioje daug dėmesio skiriama kokybiškoms socialinėms paslaugoms.
- Stiprinti bendrąją rinką siekiant remti atsparią neutralaus poveikio klimatui ekonomiką, daugiausia dėmesio skiriant atviram strateginiam savarankiškumui ir ekonominiam saugumui.
- Teikti daugiau pasiūlymų pasaulinėje arenoje, kad būtų galima stiprinti bendradarbiavimą su pagrindiniais partneriais.
- Remti gamybos ir vartojimo pokyčius siekiant tvarumo, taikant reguliavimą ir skatinant subalansuotą gyvenimo būdą.
- Gerinti investicinę aplinką Europoje viešojo sektoriaus priemonėmis, kad didėtų pertvarkai skirti finansiniai srautai.
- Viešuosius biudžetus orientuoti į tvarumą, taikant veiksmingą mokesčių sistemą ir efektyviai naudojant viešąsias išlaidas.
- Politiką ir ekonominius rodiklius labiau derinti su tvaria ir įtraukia gerove, be kita ko, pagal įvairius veiksnius koreguojant BVP rodiklį.
- Užtikrinti, kad prie pertvarkos galėtų prisidėti visi europiečiai, plečiant dalyvavimą darbo rinkoje ir orientuojantis į būsimus įgūdžius.
- Stiprinti demokratiją, politikos formavimo procesuose daug dėmesio skiriant teisingumui skirtingų kartų asmenų atžvilgiu, kad augtų parama pertvarkai.
- Civilinę saugą papildyti civiline prevencija stiprinant ES pasirengimo ir reagavimo priemones.
2023 m. prognozavimo ataskaita ES valstybėms narėms pristatyta liepos 10 d. Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje. Į Europos Komisijos ataskaitą bus atsižvelgta ES vadovų diskusijose 2023 m. spalio mėn. Granadoje įvyksiančiame neformaliame Europos Vadovų Tarybos susitikime.
Metinės strateginio prognozavimo ataskaitos yra rengiamos nuo 2020 m., kaip medžiaga formuluojant Europos Komisijos prioritetus, darbo programą ir daugiamečius planus.
Daugiau informacijos
2023 m. strateginio prognozavimo ataskaita „Tvarumas ir žmonių gerovė – Europos strateginio savarankiškumo pagrindas“
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija