Europos Komisija patvirtino 2022–2027 m. Lietuvos regioninės pagalbos žemėlapį

Remdamasi ES valstybės pagalbos taisyklėmis, Europos Komisija patvirtino Lietuvos regioninės pagalbos teikimo nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. žemėlapį pagal persvarstytas Regioninės pagalbos gaires (toliau – RPG).

2021 m. balandžio 19 d.  Europos Komisijos priimtomis persvarstytomis RPG, kurios įsigalioja 2022 m. sausio 1 d., ES valstybėms narėms suteikiama galimybė padėti nepalankiausias sąlygas turintiems Europos regionams vytis kitus ir mažinti ekonominės gerovės, pajamų ir nedarbo skirtumus – įgyvendinti sanglaudos tikslus, kurie yra vieni pagrindinių Europos Sąjungos uždavinių. Gairėmis taip pat suteikiama daugiau galimybių ES valstybėms narėms padėti regionams, patiriantiems pereinamojo laikotarpio ar struktūrinių sunkumų, pavyzdžiui, susijusių su gyventojų skaičiaus mažėjimu, visapusiškai prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos.

Be to, persvarstytose RPG išlaikomos griežtos apsaugos priemonės: ES valstybės narės negali naudoti viešųjų lėšų, kad paskatintų darbo vietų perkėlimą iš vienos ES valstybės narės į kitą. Šios priemonės yra būtinos, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją bendrojoje rinkoje.

Lietuvos regioninės pagalbos žemėlapyje nurodyti Lietuvos regionai, atitinkantys regioninės investicinės pagalbos skyrimo reikalavimus. Žemėlapyje taip pat nustatytas didžiausias pagalbos intensyvumas reikalavimus atitinkančiuose regionuose. Pagalbos intensyvumas yra didžiausia valstybės pagalbos suma, kuri gali būti suteikta vienam pagalbos gavėjui, išreikšta tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų procentine dalimi.

Pagal persvarstytas RPG regioninės investicinės pagalbos reikalavimus atitiks visus Lietuvos gyventojus apimantys regionai:

  • vienas iš nepalankiausioje padėtyje esančių ES regionų yra Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas – jo BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 % ES vidurkio. Šie regionai atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą (vadinamosios a punkto vietovės), o didžiausias pagalbos intensyvumas didelėms įmonėms yra 30–50 %, priklausomai nuo atitinkamos a punkto vietovės BVP vienam gyventojui. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui (išskyrus Klaipėdos apskritį) bus galima nuo 40 % (remiantis BVP vienam gyventojui) iki 50 % padidinti didžiausią pagalbos intensyvumą, kadangi per pastarąjį dešimtmetį šiose vietovėse sumažėjo palyginti daug gyventojų;
  • Sostinės regionas, atsižvelgiant į jo teigiamą ekonominę plėtrą, nebelaikomas a punkto vietove, dabar jis laikomas iš anksto nustatytu regionu pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą (vadinamoji c punkto vietovė), kaip ir visi regionai, kurie laikotarpiu iki 2021 m. buvo laikomi a punkto vietovėmis ir artimiausiu laikotarpiu tokiais regionais bus nebelaikomi. Šios vietovės didelėms įmonėms taikomas didžiausias pagalbos intensyvumas bus 35 % (padidinta nuo 15 %), nes ši vietovė ribojasi su Alytaus, Kauno ir Utenos apskritimis, t. y. a punkto vietovėmis, kurių didžiausias pagalbos intensyvumas yra 50 %.

Visose pirmiau minėtose vietovėse didžiausias pagalbos intensyvumas vidutinio dydžio įmonių investicijoms gali būti padidintas 10 procentinių punktų, o mažųjų įmonių investicijoms – 20 procentinių punktų, kai jų pradinių investicijų tinkamos finansuoti sąnaudos neviršija 50 mln. EUR.

Kai bus parengtas būsimas teritorinis teisingos pertvarkos planas pagal Teisingos pertvarkos fondo reglamentą, Lietuva turės galimybę pranešti Europos Komisijai apie šiandien patvirtintą regioninės pagalbos žemėlapio pakeitimą, kad būtų galima padidinti didžiausią pagalbos intensyvumą būsimose teisingos pertvarkos vietovėse, kaip nurodyta persvarstytose RPG a punkto vietovėms.

Pagrindiniai faktai

Europai visada buvo būdingi dideli regioniniai ekonominės gerovės, pajamų ir nedarbo skirtumai. Regionine pagalba siekiama remti nepalankiausioje padėtyje esančių Europos vietovių ekonominę plėtrą, kartu užtikrinant vienodas sąlygas ES valstybėms narėms.

Šiose Regioninės pagalbos gairėse Europos Komisija nustato sąlygas, kuriomis regioninę pagalbą galima laikyti suderinama su vidaus rinka, ir kriterijus, pagal kuriuos nustatomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktų sąlygas tenkinančios vietovės (atitinkamai a ir c punktų vietovės). Gairių prieduose nurodyti nepalankiausioje padėtyje esantys regionai, vadinamosios a punkto vietovės, kurios apima atokiausius regionus ir regionus, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis už 75 % ES vidurkio arba jam lygus, ir iš anksto nustatytas c punkto vietoves, t. y. buvusias a punkto vietoves ir retai apgyvendintas vietoves.

ES valstybės narės gali nurodyti vadinamąsias iš anksto nenustatytas c punkto vietoves neviršydamos maksimalios iš anksto nustatytos c punkto aprėpties (kurios duomenys taip pat pateikti Gairių I ir II prieduose) ir laikydamosi tam tikrų kriterijų. Savo regioninės pagalbos žemėlapių pasiūlymą ES valstybės narės turi pateikti tvirtinti Europos Komisijai.

Nekonfidenciali šiandien priimto sprendimo versija bus paskelbta Konkurencijos GD interneto svetainėje bylos numeriu SA.64485 (Valstybės pagalbos registre). Naujausi internete ir Oficialiajame leidinyje paskelbti sprendimai dėl valstybės pagalbos nurodomi konkurencijos elektroniniame savaitraštyje „Competition Weekly e-News“.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija