Europos inovacijų švieslentė: pradžia padaryta, belieka spartinti tempą

Šių metų liepos 14 d. Europos Komisija paskelbė 2016 m. Europos inovacijų švieslentę (EIS). Remiantis jos duomenimis, Lietuva yra viena iš šalių, kurios vidutinis metinis augimas inovacijų srityje 2008-2015 m. laikotarpiu yra sparčiausias ir sudaro 2,4 proc. Didesnis augimas yra tik Latvijos (4 proc.) ir Maltos (3,6 proc.). Tai rodo, jog Lietuvos pastangos siekiant geresnių inovacijų veiklos rezultatų pradeda duoti poveikį. Šalis, nors ir pamažu, bet užtikrintai artėja prie ES šalių inovacijų lygio – atotrūkis nuo ES vidurkio sumažėjo nuo 51,72 proc. 2008 m. iki 45,87 proc. 2015 m.

Remiantis 2016 m. EIS duomenimis, Lietuva tradiciškai pirmauja Europoje pagal inovacijų „įėjimo“ rodiklius – žmogiškuosius išteklius bei finansavimą ir rėmimą, kuriais šalis žymiai lenkia bendrą ES šalių vidurkį. 2015 m. Lietuva taip pat sparčiai augo pagal atvirų, kokybiškų ir patrauklių mokslinių tyrimų sistemų aspektą (palyginimui 2014 m. Lietuvos šio rodiklio augimas buvo 3,3 proc., o 2015 m. – net 24 proc.). Didžiausias pokytis vertinant šį aspektą yra net 70 proc., lyginant su bendru ES šalių augimu, padidėjusi ne ES šalių doktorantų rodiklio reikšmė. Tai rodo, kad kryptingos valstybės pastangos kuriant ir atnaujinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) infrastruktūrą bei įgyvendinant aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programas ir priemones, nukreiptas į užsienio doktorantų pritraukimą į Lietuvą, pradeda duoti teigiamą poveikį šalies mokslinių tyrimų sistemos atvirumui ir konkurencingumo tarptautinėje erdvėje didinimui.

Didžiausias neigiamas pokytis, lyginant su 2015 m. Europos inovacijų švieslentės duomenimis, yra susijęs su viešojo ir privataus sektorių bendrų publikacijų skaičiaus, tenkančio 1 mln. gyventojų, mažėjimu (lyginant su 2015 m. švieslentės duomenimis, šis rodiklis sumažėjo 14 proc.). Tai rodo, jog Lietuvos MTEP sistema neveikia efektyviai skatinant verslo ir mokslo bendradarbiavimą, o valstybės pastangos plėtoti efektyvius verslo ir mokslo bendradarbiavimo mechanizmus nėra pakankamos. Siekiant stiprinti mokslo ir verslo sąveiką, valstybės dėmesys turėtų būti nukreiptas į viešosios privačiosios partnerystės principais gristo verslo ir mokslo bendradarbiavimo skatinimą, kuriant ir remiant bendras verslo ir mokslo projektų rėmimo schemas.

Vertinant Lietuvos inovacijų pastangas įmonių lygmenyje, matoma aiški Lietuvos verslo MTEP išlaidų rodiklio augimo tendencija (3,9 proc. augimas). Pagal šio rodiklio teigiamus pokyčius Lietuva yra pirmame dešimtuke ES šalių. Tikėtina, jog Lietuvos verslo MTEP išlaidų lygio padidėjimą galėjo lemti suaktyvėjęs MTEP išlaidų deklaravimas, paskatintas valstybės vykdomomis iniciatyvomis. Pavyzdžiui, 2015 m. vykdyto projekto „InoSkaita“ atveju, Lietuvos inovacijų centras padėjo įmonėms deklaruoti virš 10 mln. eurų MTEP išlaidų, kurias 2014 m. padarė įmonės kurdamos naujus produktus ar paslaugas, tačiau to nebuvo deklaravusios LR Statistikos departamentui.

Taip pat pagal 2016 m. EIS duomenis, Lietuva išlieka lyderiaujančiose pozicijose pagal ne MTEP inovacijų išlaidas, t.y. pagal išlaidas įrangai ir technikai, IT sprendiniams, vadybos metodų įsigijimui bei diegimui ir pan. Pagal šį rodiklį Lietuva yra 5 vietoje iš 28 ES šalių. Remiantis šio rodiklio parametrais, galima teigti, jog Lietuvoje įmonės vis dar yra linkusios ne pačios kurti ir vystyti naujus produktus ar paslaugas, tačiau savo konkurencingumą grįsti pritaikydamos esamus sprendimus ir technologijas, siekiant didinti rinkos dalį, mažinti gamybos išlaidas, gerinti produktų kokybę, plėsti gaminių asortimentą, mažinti žalą aplinkai ir pan., taip didinant verslo konkurencingumą. Tokia situacija neleidžia Lietuvai tapti ES lyderiais inovacijų srityje, bet sudaro sąlygas priartėti prie pirmaujančių šalių. Šioje srityje valstybės prioritetas turėtų būti nukreiptas nuo pastangų skatinti technologijų bei inovatyvių sprendimų adaptaciją įmonėse, prie verslo įmonių paskatų investuoti į MTEP bei inovacinių technologijų įgyvendinimo dėka kurti naujus produktus ir paslaugas.

Vertinant inovacinę veiklą pagal 2016 m. EIS inovacijų ekonominio poveikio rezultatų rodiklius, Lietuvoje yra stebimas 12 proc. augimas (2015 m. EIS – 7,5 proc.). Lietuvos vidutinių ir aukštųjų technologijų produktų ir žinioms imlių paslaugų eksporto rodikliai lyginant su 2015 m. EIS duomenimis demonstruoja nors ir nežymų, tačiau stabilų augimą. Tai rodo, jog valstybės sisteminės pastangos (pvz. įgyvendinant klasterizacijos skatinimo, internacionalizacijos, eksporto gebėjimų didinimo ir pan. priemones) daro teigiamą poveikį įmonių gebėjimams eksportuoti tarptautiniu mastu konkurencingus gaminius bei paslaugas bei įsitraukti į tarptautines tinklų grandines. Deja, lyginant su kitomis panašaus dydžio ir išsivystymo lygio valstybėmis, Lietuvos aukštųjų technologijų produktų bei žinioms imlių paslaugų eksporto apimtys yra mažos, o jų augimo tendencijos, nors šiuo metu ir teigiamos, nėra pakankamos itin geram rezultatui pasiekti. Todėl reiktų ir toliau orientuotis į paramos priemones, suteikiančioms įmonėms didesnes galimybes plačiau išnaudoti tarptautines nišas, jungtis į tarptautinius tinklus ieškant partnerių, pristatant savo produktus ir paslaugas užsienyje ir pan.

2016 m. EIS duomenys akivaizdžiai rodo, kad nežiūrint teigiamų postūmių atitinkamose srityse, Lietuvai vis dar nepavyksta panaikinti taip vadinamo „mirties slėnio“ inovacijų cikle, t. y. užtikrinti viešojo sektoriaus paramos naujų produktų kūrimui ir vystymui visuose inovacijų ciklo etapuose, ypač naujų produktų įvedimo į rinką (bandomosios gamybos, standartizacijos, metrologijos, sertifikavimo, intelektinės nuosavybės apsaugos ir vadybos) srityje. Todėl tik bendros ir koordinuotos valdžios institucijų pastangos gali duoti didesnį apčiuopiamą rezultatą didinat Lietuvos ūkio inovatyvumą ateityje.