Lithuanian ES turi parodyti solidarumą ir skirti paramą vežėjams, kurie nukentėjo nuo Rusijos taikomų maisto produktų importo apribojimų, pirmadienį vykusioje diskusijoje pažymėjo dauguma EP narių. Jie prašė Europos Komisijos pateikti išsamesnę sankcijų poveikio analizę, taip pat leisti skirti didesnę valstybės pagalbą vežėjams arba numatyti transporto sektoriaus krizės fondą. Vis dėlto keletas EP narių teigė, kad dėl susiklosčiusios situacijos kalta pati ES, kuri pirmoji pradėjo taikyti sankcijas Rusijai.
Pasak ES transporto komisarės Violetos Bulcnors ES vežėjai iš tiesų buvo paveikti Rusijos importo apribojimų, turimi duomenys nerodo, kad šis poveikis būtų ženklus. Pasak komisarės, skirtingai nuo žemės ūkio, ES neturi transporto sektoriaus krizės fondo, o ES ir Rusijos santykiai transporto politikos srityje remiasi dvišalėmis sutartimis, todėl Sąjungos galimybės padėti vežėjams yra ribotos.
Kadangi ES neturi mechanizmo transporto srityje kovoti su Rusijos apribojimų padariniais, Europos liaudies partijos atstovė iš Lenkijos Elżbieta Katarzyna Łukacijewska kvietėEuropos Komisiją leisti ES valstybėms lanksčiau taikyti pagalbos vežėjams schemas. Socialistų ir demokratų atstovė Claudia Tapardel (Rumunija)taip pat ragino Komisiją ieškoti būdų padėti vežėjams.
Tomasz Piotr Poręba (Europos konservatoriai ir reformistai, Lenkija)pažymėjo, kad Rusijos apribojimai yra asimetriški, nes jos vežėjams nėra jokių apribojimų patekti į ES. Kartu jis teigė, kad tai europinio masto problema, todėl Komisija turi rasti būdų sušvelninti padėtį. Liberalų ir demokratų atstovė iš VokietijosGesine Meissner siūlėgalvoti apie ES transporto sektoriaus krizinio fondo kūrimą.
Europos vieningųjų kairiųjų atstovasKostas Chrysogonos (Graikija) kalbėjo, kad dėl sankcijų ir jų poveikio ES transporto sektoriui kalta pati ES, nes ji pirmoji pradėjo sankcijų prieš Rusiją politiką. Jam pritarėPeter Lundgren (Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcija, Švedija).
Lietuvoje išrinktų EP narių nuomonės:
„Lietuvos transporto sektoriuje dirba 5 proc. darbo jėgos, todėl prašome patarimų ir pagalbos, kuri leistų išgyventi“, – kalbėjo Antanas Guoga (Liberalai ir demokratai). Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos apribojimų paveiktų vežėjų padėtį dar labiauapsunkina Vokietijos reikalavimas visiems jos teritoriją kertantiems vežėjams mokėti šios šalies lygį atitinkantį minimalų atlyginimą, taip pat „Belgijos ir Prancūzijos reikalavimas mūsų vairuotojams miegoti neegzistuojančiuose viešbučiuose“.
Bronis Ropė (Žalieji) taip pat kvietė minėtas valstybes panaikinti diskriminacines priemones kitų ES šalių vežėjų atžvilgiu. „Raginu Komisiją kompensuoti Baltijos šalių vežėjų patirtus nuostolius ir prašau Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją atšaukti konkurenciją iškreipiančius teisės aktus“, – kalbėjo EP narys.
Zigmantas Balčytis (Socialistai ir demokratai) akcentavo, kad Rusijos taikomi apribojimai yra politinis klausimas, kurio atsakui reikalingas ES solidarumas. „Turime ieškoti sprendimų, padėti paveiktoms šalims ir neleisti Rusijai tęsti „skaldyk ir valdyk“ politikos“, – pažymėjo europarlamentaras.