ES ir JAV prekybos sutartis – neramiuose vandenyse

2013 metų birželį Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos pradėjo derybas dėl didžiausio pasaulyje laisvos prekybos susitarimo – Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (angl. TTIP), kuris žada paspartinti abiejų ekonomikų augimą ir sukurti naujų darbo vietų. Po septinto derybų raundo tebėra daug neišspręstų klausimų. Apie tai kalbėjomės su Tarptautinės prekybos komiteto pirmininku Berndu Lange (Socialistai ir demokratai, Vokietija), kuris rengia EP pranešimą šiuo klausimu.

ibuevy870

Teigiate, jog šis pranešimas turėtų prisidėti prie naujo starto derybose. Kodėl?
Sutartis atsidūrė neramiuose vandenyse ir tam, kad Parlamentas jai pritartų, reikia įpūsti gaivaus vėjo. Pirma, būtinas visiškas skaidrumas – jis padėtų komunikuoti su visuomene ir išsklaidyti žmonių nuogąstavimus ir baimes.
Taip pat reikia įvertinti tai, kas nuveikta ir tai, ką dar galime pasiekti. Akivaizdu, kai kuriose srityse, pavyzdžiui, chemijos pramonėje, nepavyks susitarti dėl labai didelių skirtumų.
Galiausiai, turime išspręsti labiausiai kontroversiškus klausimus, kaip antai ISDS (investuotojų ir valstybės ginčų sureguliavimas, leidžiantis bendrovėms paduoti vyriausybes į teismą dėl nuostolių atlyginimo naudojantis tarptautiniu arbitražu, o ne nacionaline teise).
TTIP susitarimas susilaukė daug kritikos strėlių ir nuogąstavimų – nuo chloruotos vištienos invazijos iš JAV ir europinių geografinių nuorodų ant maisto produktų atsisakymo iki tariamo viešųjų paslaugų privatizavimo. Ar šios baimės pagrįstos?
Problema susijusi su tuo, jog derybų mandatas nebuvo paviešintas iš anksti, vos joms prasidėjus. Skaidrumo stoka sukėlė nepagrįstas baimes, kaip antai dėl chloruotos vištienos.
Tačiau kai kurie nuogąstavimai pagrįsti. Pavyzdžiui, turime derėtis dėl ES geografinių nuorodų apsaugos. Ateityje norėčiau būti tikras, kad parmezanas yra iš Parmos ir Švarcvaldo kumpis pagamintas Švarcvalde, o ne, pavyzdžiui, Ontarijo provincijoje.
Skaityti visas naujienas iš Europos Parlamento.
Dėl būsimo susitarimo poveikio nuogąstauja ir kai kurios trečiosios šalys, pavyzdžiui, Turkija, kuri su ES sudariusi muitą sąjungą. Kaip išsklaidyti jų susirūpinimą?
Turime užtikrinti, kad į jų interesus būtų atsižvelgta derybose.
Ar pavyks derybas užbaigti iki šių metų pabaigos?
Tai priklauso nuo JAV.