Lithuanian Europos Komisija ir Vyriausiasis įgaliotinis įvertino, kaip sekėsi kovoti su dezinformacija apie koronaviruso pandemiją, ir siūlo tolesnius veiksmus po to, kai 2020 m. kovo mėn. ES valstybių narių vadovai pavedė ryžtingai kovoti su dezinformacija ir stiprinti Europos visuomenės atsparumą. Koronaviruso pandemiją lydėjo didžiulė melagingos ar klaidinančios informacijos lavina, įskaitant užsienio jėgų bandymus paveikti ES piliečius ir kištis į ES diskusijas. Bendrame komunikate analizuojamas iš karto duotas atkirtis ir siūlomi konkretūs veiksmai, kurių imtis galima greitai.
Krizė rimtai išbandė, ar ES ir jos demokratinės visuomenės geba spręsti dezinformacijos problemą. Norint, kad ES būtų stipresnė ir atsparesnė, reikia:
Suprasti: pirma, svarbu atskirti neteisėtą turinį nuo žalingo turinio, kuris nėra neteisėtas. Be to, sunku nubrėžti ribą tarp įvairių melagingo ar klaidinančio turinio formų, t. y. atskirti sąmoningą dezinformaciją nuo klaidingos informacijos, kuri gali būti paskleista netyčia. Įvairi ir motyvacija: nuo kryptingų bandymų daryti poveikį, kurio siekia užsienio jėgos, iki grynai ekonominių motyvų. Kiekvienai šių problemų reikia duoti tinkamą atkirtį. Be to, reikia pateikti daugiau duomenų visuomeninei kontrolei ir gerinti analizės pajėgumus.
Vykdyti komunikaciją: per krizę ES intensyviau informavo piliečius apie krizę ir glaudžiau bendradarbiavo su kitais tarptautiniais subjektais kovos su dezinformacija klausimais. Komisija skelbė mitų apie koronavirusą paneigimus, ir jie sulaukė daugiau kaip 7 mln. peržiūrų. Europos išorės veiksmų tarnyba kartu su Komisija suaktyvino strateginę komunikaciją ir viešąją diplomatiją trečiosiose valstybėse, taip pat ir ES kaimyninėse šalyse. Užsienio subjektai ir tam tikros trečiosios valstybės, visų pirma Rusija ir Kinija, vykdė kryptingas įtakos operacijas ir dezinformacijos kampanijas Europos Sąjungoje, jos kaimynėse ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Europos išorės veiksmų tarnybos Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupė nustatė ir svetainėje „EUvsDisinfo“ (link is external) demaskavo daugiau kaip 550 dezinformacijos naratyvų iš Kremliui artimų šaltinių.
Kovojant su dezinformacija labai svarbu bendradarbiauti:
- Bendradarbiauti su Europos Parlamentui ir Taryba ir tarp ES institucijų ir valstybių narių naudojantis tradicinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, ankstyvojo pranešimo sistema ir ES integruotu politinio atsako į krizę mechanizmu. Šios priemonės bus toliau plėtojamos siekiant sustiprinti pajėgumus, pagerinti rizikos analizę ir užtikrinti, kad per krizę vyktų svarbi informacijos apykaita.
- Bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, įskaitant PSO, G 7 greitojo reagavimo mechanizmą, NATO ir kitus. Dėl to intensyviau keistasi informacija, veikta išvien ir dalytasi gerąja patirtimi. Norint spręsti užsienio įtakos ir dezinformacijos problemą, tai reikia tęsti aktyviau.
- ES padidins paramą ir pagalbą pilietinės visuomenės subjektams, nepriklausomai žiniasklaidai ir žurnalistams trečiosiose valstybėse pagal Europos komandos dokumentų rinkinį ir labiau rems spaudos laisvės pažeidimų stebėjimą ir pastangas kovoti už saugesnę žiniasklaidos aplinką.
- Daug vartotojų suklaidinti pirko per brangius, neveiksmingus ar potencialiai pavojingus produktus, o platformos pašalino milijonus klaidinančių reklamų. Komisija toliau bendradarbiaus su interneto platformomis ir rems nacionalinių valdžios institucijų Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklo kovą su tokiais vartotojų apsaugos teisės aktų pažeidimais.
Užtikrinti skaidrumą: Komisija atidžiai stebėjo, kokių veiksmų imasi interneto platformos pagal Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą. Reikia papildomų pastangų, didesnio skaidrumo ir didesnės atskaitomybės:
- Platformos turėtų teikti mėnesines ataskaitas su išsamesniais duomenimis, kaip stengtasi palengvinti patikimo turinio sklaidą ir riboti su koronavirusu susijusią dezinformaciją ir reklamą. Jos taip pat turėtų aktyviau bendradarbiauti su visomis kalbomis skelbiamų faktų tikrintojais visose valstybėse narėse ir mokslininkais ir skaidriau rodyti, kaip laikosi savo politikos įspėti dezinformuojamus vartotojus.
- Komisija primygtinai ragina kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus, kurie dar nėra pasirašę kodekso, dalyvauti šioje naujoje ataskaitų teikimo programoje.
- Naudodamasi neseniai įsteigtos Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorijos įdirbiu, ES labiau rems faktų tikrintojus ir mokslininkus.
Reaguojant į dezinformaciją nepaprastai svarbu užtikrinti saviraiškos laisvę ir pliuralistines demokratines diskusijas. Komisija toliau stebės, kokį poveikį ES teisei ir vertybėms daro ekstremaliosios situacijos priemonės, kurių dėl koronaviruso ėmėsi valstybės narės.Krizė parodė, kad laisva ir nepriklausoma žiniasklaida yra būtina paslauga. Ji teikia piliečiams patikimą ir patikrintą informaciją ir padeda gelbėti gyvybę. ES stiprins paramą nepriklausomai žiniasklaidai ir žurnalistams ES ir už jos ribų. Komisija ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad žurnalistai galėtų dirbti saugiai, ir, kiek įmanoma, naudoti ES ekonomines reagavimo priemones ir ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinį nuo krizės smarkiai nukentėjusiai žiniasklaidai remti gerbiant jos nepriklausomumą.
Suteikti galių piliečiams, ugdyti jų sąmoningumą ir didinti visuomenės atsparumą taip pat reiškia suteikti piliečiams galimybę dalyvauti demokratinėse diskusijose. Todėl reikia užtikrinti prieigą prie informacijos ir saviraiškos laisvę, skatinti piliečius ugdytis gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir informacija, be kita ko, kritiškai mąstyti ir įgyti skaitmeninių įgūdžių. Tai pasiekiama įgyvendinant gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis projektus ir remiant pilietinės visuomenės organizacijas.
Tolesni veiksmai
Šiandien pasiūlyti veiksmai padės tęsti ES kovą su dezinformacija, visų pirma, rengti Europos demokratijos veiksmų planą ir Skaitmeninių paslaugų aktą.
Pagrindiniai faktai
Europos Sąjunga nuo 2015 m. aktyviai kovoja su dezinformacija. 2015 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybai nusprendus, Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) sukurta Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupė.2016 m. patvirtinta Bendra kovos su mišriomis grėsmėmis sistema, o 2018 m. priimtas bendras komunikatas „Atsparumo didinimas ir kovos su hibridinėmis grėsmėmis pajėgumų plėtra“.
2018 m. gruodžio mėn. Kovos su dezinformacija veiksmų plane nurodytos keturios ES kovos su dezinformacija kryptys: 1) gerinti gebėjimus aptikti, analizuoti ir demaskuoti dezinformaciją; 2) stiprinti koordinuotą ir bendrą atsaką, be kita ko, naudojantis ES ankstyvojo perspėjimo sistema; 3) į kovą su dezinformacija įtraukti privatųjį sektorių; 4) ugdyti sąmoningumą ir visuomenės atsparumą.
2018 m. spalio mėn. „Facebook“, „Google“, „Twitter“ ir „Mozilla“, taip pat interneto platformoms, reklamos sektoriui ir reklamuotojams atstovaujančios verslo asociacijos pasirašė Praktikos kodeksą – kovos su dezinformacija savireguliacinio pobūdžio priemonę. 2019 m. prie Kodekso prisijungė „Microsoft“. 2019 m. spalio mėn. Kodeksą pasirašiusios organizacijos pateikė įsivertinimus. Komisija per ateinančias savaites paskelbs išsamų vertinimą.
Galiausiai, 2019 m. birželio mėn. bendrame komunikate Komisija ir Vyriausiasis įgaliotinis priėjo prie išvados, kad per 2019 m. gegužės mėn. vykusius Europos Parlamento rinkimus dezinformacijos aiškiai būta, tačiau veiksmai, kurių ėmėsi ES, padėjo sumažinti trečiųjų valstybių galimybes daryti įtaką ir vykdyti koordinuotas kampanijas, kurių tikslas – manipuliuoti viešąja nuomone.
Daugiau informacijos:
Bendras komunikatas „Kova su dezinformacija apie COVID-19. Svarbiausia – faktai“
Europos komisijos atstovybės Lietuvoje informacija