2017 m. spalio 25 d. EP nariai patvirtino savo poziciją dėl 2018 m. ES biudžeto. Jie siūlo įsipareigojimams skirti 162,6 mlrd. eurų, o mokėjimams – 146,7 mlrd. eurų.
Europos Parlamentas patvirtino savo „įsipareigojimą finansuoti Sąjungos politikos priemones, kuriomis skatinamas darbo vietų kūrimas bei ekonomikos augimas visuose jos regionuose, investuojant į mokslinius tyrimus, švietimą, infrastruktūrą, MVĮ ir užimtumą“. EP nariai kartu pažymėjo negalintys suprasti, kaip ES gali pasiekti pažangos šiose srityse, jei ES Taryba siūlo mažinti ES politikos sričių finansavimą.
Europarlamentarai siūlo Jaunimo užimtumo iniciatyvai papildomai skirti 366,7 mln. eurų, taip pat nepritaria Tarybos siūlymui sumažinti darbo vietų ir ūkio augimo politikų finansavimą 750 mln. eurų. Šie karpymai „kelia pavojų programoms, turinčioms tikrą Europos pridėtinę vertę bei lemiančioms ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonei bei mokslinių tyrimų rėmimo programai „Horizontas 2020“, teigiama rezoliucijoje.
EP nariai taip pat norėtų daugiau lėšų tokioms prioritetinėms sritims kaip migracijos kontrolė ir saugumo užtikrinimas. Todėl jie siūlo didinti paramą Europolui, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui bei Europos prieglobsčio paramos biurui. Be to, atsižvelgdami į prastėjančią demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių padėtį Turkijoje europarlamentarai siūlo paramą jai sumažinti 50 mln. eurų.
EP pozicijai dėl 2018 m. biudžeto pritarė 414 EP narių, nepritarė 163, o susilaikė 90. ES biudžetui priimti rengiamas tik vienas svarstymas, po kurio prasideda trijų savaičių Parlamento ir Tarybos taikinimo procesas. Jis truks iki lapkričio 30 d.