Ketvirtą kartą Enterprise Europe Network, veikiančio Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, kartu su skaitmeninių technologijų sektoriaus (DigiTech) asociacija INFOBALT organizuota konferencija sujungė net 170 skaitmenizacijos entuziastų, praktikų ir specialistų. Nuotolinėje konferencijoje 6 savo srities profesionalai skaitė pranešimus ir dalinosi įžvalgomis, patirtimi ir patarimais kibernetinio saugumo, pramonės skaitmenizavimo ir dirbtinio intelekto temomis. Konferenciją moderavo INFOBALT direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Dirma.
„Skaitmenizacija – kažkada atrodžiusi kaip tolima, ar bent jau ne visiems išties reikalinga, šiandien yra kasdienybė. Skaitmenizacija ne tik keičia mūsų gyvenimus, verslą ir visuomenę. Ji keičia ir mūsų ateitį.“ – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė Linas Skardžiukas, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys, UAB „Kautra“ generalinis direktorius.
Dirbtinio intelekto tendencijos ir galimybės
Dirbtinio intelekto ekspertas-praktikas ir VDU dėstytojas Kristijonas Jakubsonas atskleidė, kokios dirbtinio intelekto tendencijos ir galimybės laukia. Pranešėjas pabrėžė, kad dirbtinis intelektas jau tampa kasdienybės dalimi – jo galimybės, kaip antai gyvas vertimas iš lietuvių kalbos ar komunikacija su įvairiomis auditorijomis, tampa lengvai prieinamos ir plačiai naudojamos. Auditorija aktyviai dalyvavo apklausoje, kurioje paaiškėjo, kad dažniausiai naudojamas įrankis Lietuvoje – nemokamas „ChatGPT“, tačiau vis labiau populiarėja ir tokie įrankiai kaip „Microsoft Copilot“. Buvo parodytas pavyzdys, kaip iš nuotraukos galima sukurti vaizdo įrašą naudojant DI įrankius, kas kelia ne tik susižavėjimą, bet ir klausimus dėl “deepfake” rizikų. K. Jakubsonas pabrėžė, kad dabartiniai kalbos modeliai dar nėra savarankiški, bet ateityje jų vietą užims DI agentai, galintys patys priimti sprendimus ir atlikti veiksmus, pavyzdžiui, planuoti keliones ar net programuoti. Tikimasi, kad iki 2026–2027 metų šie agentai pasieks proveržį, ypač programavimo srityje, ir pradės bendradarbiauti tarpusavyje naudodami naujus protokolus. Jis taip pat atkreipė dėmesį į saugumo rizikas, galimą geopolitinę įtampą bei būtinybę ugdyti kritinį mąstymą ir žinias, siekiant tinkamai prisitaikyti prie kintančios technologinės realybės.
Puolantieji aktyviai naudoja DI
UAB „Microsoft Lietuva“ vyresnysis saugumo technikos specialistas Tomas Kibirkštis pasidalino įžvalgomis apie grėsmes, kurias matome kasdien: tiek „Microsoft“ infrastruktūrose, tiek klientų aplinkose. „Matome aiškias tendencijas: atakų daugėja, jos sudėtingėja, o dirbtinis intelektas (DI) tampa vienu pagrindinių įrankių tiek puolime, tiek gynyboje. Pavyzdžiui, du trečdaliai atakų, kurias fiksuojame, jau naudoja DI – tiek generuojant sukčiavimo laiškus, tiek kuriant automatinius skambučius ar net virusus,“ – kalbėjo T. Kibirkštis. Jis taip pat atkreipė dėmesį į augantį incidentų skaičių, susijusį su duomenų nutekėjimu ir domenų vagystėmis bei kitą didelę problemą – ekspertų trūkumą. Pasak pranešėjo, net ir turėdamos pažangias saugumo sistemas, daugelis įmonių nespėja reaguoti į visus incidentus. Kita išskiriama grėsmė – atakos per DI sistemas. Jei nevertinsime, kokius įrankius naudojame, kas vyksta su mūsų duomenimis, rizikuojame saugumu. Todėl labai svarbu žinoti, kokius modelius diegiame, kam jie prieinami ir ką su jais galima padaryti. Pasauliniu mastu labiausiai atakuojamos sritys – IT, švietimas ir valstybės institucijos, o už daugumos atakų dažniausiai stovi valstybių remiamos grupuotės iš Rusijos, Šiaurės Korėjos, Irano ir Kinijos. Pagrindinė šio pranešimo žinutė: jei puolantieji jau aktyviai naudoja DI, mes gynyboje taip pat privalome jį naudoti. Kitaip atsiliksime.
Kibernetiniame saugume esminė gynybos linija – žmogus
UAB „Emplos“ vadovė, kibernetinio saugumo ekspertė Vilma Sutkė pastebi, kad kibernetinio saugumo tema dažnai atrodo nutolusi nuo realybės, tačiau daugumai Lietuvos organizacijų šiandien reikia spręsti labai praktiškas, kasdienes saugumo problemas. „Dauguma atakų, su kuriomis susiduriame, yra masinio pobūdžio, todėl svarbiausia – pasirūpinti baziniu saugumu: stipriomis prieigos kontrolėmis, duomenų apsauga ir darbuotojų edukacija. Vis daugiau atakų kuriamos pasitelkiant dirbtinį intelektą, o socialinės inžinerijos būdu siekiama išvilioti jautrią informaciją – tai viena pavojingiausių tendencijų. “ – teigė pranešėja. Ji taip pat pabrėžė, kad svarbu suprasti piktavalių tikslus – tai padeda tinkamai suformuoti saugumo politiką, procedūras ir priemones. Net ir pavieniai duomenys gali būti išnaudoti prieš mus, todėl būtina nuolat stebėti, kaip naudojamas įmonės vardas internete ir atkreipti dėmesį į tiekimo grandinės saugumą. V. Sutkė sako, kad slaptažodžiai jau paseno, o dviejų faktorių autentifikacija bei slaptažodžių valdymo įrankiai turėtų tapti standartu, tačiau esminė gynybos linija vis dar lieka žmogus – sąmoningas, šviestas ir įgalintas saugoti savo duomenis.
Per maži naudoti Dynamics 365?
UAB „Softera Baltic“ verslo valdymo sistemų konsultantė Diana Katinienė savo pranešimu griovė mitą, kad Microsoft yra tik dideliems verslams, o mažoms ir vidutinėms įmonėms jis bus per brangus. Verslo skaitmenizacija tampa neišvengiama tema įmonėms, siekiančioms augimo ir efektyvesnių procesų, todėl pranešimo metu D. Katinienė pristatė, kaip Microsoft Dynamics 365 Business Central gali padėti verslui optimizuoti finansų ir klientų valdymo procesus. Pranešimo metu aptarti tradiciniai ir šiuolaikiniai skaitmenizacijos keliai, IT sprendimų pasirinkimo kriterijai bei dažniausiai pasitaikančios įmonių skaitmenizacijos klaidos.
Verslo ir mokslo bendradarbiavimas
Mindaugas Kemzūra, KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro Technologijų plėtros projektų vadovas pristatė Europos Skaitmeninių Inovacijų Centrų (EDIH) tinklą. Jo teigimu, tai – puiki galimybė įmonėms pasinaudoti ekspertų pagalba ir pažangiomis technologijomis skaitmeninės transformacijos kelyje. EDIH4LT, Vidurio ir Vakarų Lietuvos Skaitmeninių Inovacijų Centras, suteikia organizacijoms praktines žinias, konsultacijas ir technologinius sprendimus, padedančius diegti inovacijas, stiprinti kibernetinį saugumą ir padidinti konkurencingumą skaitmeninėje rinkoje. M. Kemzūra taip pat kvietė įmones naudotis verslo ir mokslo bendradarbiavimo galimybėmis.
Įmonės patirtis diegiant skaitmenizaciją – pamokos ir įžvalgos
Labai laukiamas šios konferencijos pranešėjas buvo UAB „Ikarai“ vadovas Arminas Kildišis, pasakojęs realias situacijas įmonės skaitmenizacijos kelyje ir pasidalinęs patirtimi, kaip pavyko išspręsti kilusius iššūkius. Pristatydamas savo gamybinę įmonę, pranešėjas pasidžiaugė skaitmenizacijos nauda – ji padėjo efektyviau valdyti žaliavų ir produkcijos likučius bei išvengti brangių apyvartinių paskolų. Nors įmonė nėra itin nedidelė – 25 darbuotojai ir 6–7 mln. eurų apyvarta – skaitmenizacijos iššūkių netrūko. Didžiausi sunkumai kilo diegiant verslo valdymo sistemą: prireikė daug papildomo programavimo, nes tiek paslaugos teikėjas, tiek pati įmonė laiku neįvertino visų procesų specifikos. Svarbiausia pamoka, pasak A. Kildišio – labai aiškiai ir smulkiai susiplanuoti viską prieš pradedant: ko tiksliai reikia, kaip bus keičiami duomenys, kokie nestandartiniai scenarijai gali kilti. Taip pat būtina racionaliai įvertinti darbuotojų resursus – pradžioje duomenų suvedimas dvigubina darbą, todėl svarbu tinkamai motyvuoti komandą. UAB „Ikarai“ vadovas rekomenduoja pradėti nuo esminių procesų ir tik vėliau plėsti funkcionalumą, kad sistema būtų valdoma ir augtų kartu su įmone. Galiausiai, jis pataria nebijoti skaitmenizacijos, nes „nedirbant realiu laiku – įmonė tiesiog vėluoja“. UAB „Ikarai“ skaitmenizacijos, net ir su iššūkiais, procesas atsipirko – tiek finansiškai, tiek efektyvumo prasme.
Erdvė dalytis idėjomis ir kartu ieškoti skaitmenizavimo sprendimų
Šioje konferencijoje ne tik pristatyta dirbtinio intelekto bei skaitmenizacijos nauda ir galimybės, bet ir sukurta erdvė dalytis idėjomis ir kartu ieškoti skaitmenizavimo sprendimų, kurie, kaip sakė vienas pranešėjų, ne visada būna tokie paprasti. Konferencijos organizatoriai siekia padėti įmonėms paspartinti savo transformacijos procesus ir linki, kad pagal Pramonės skaitmeninimo indeksą Lietuvos užimama 16 vieta tarp 27 ES valstybių, būtų tik dar vienas laiptelis aukštyn link TOP trejetuko ir jame įsitaisiusių Skandinavijos šalių.
