Kodėl vienus tiekėjus klientai pakeičia lengvai, o su kitais dirba dešimtmetį? Ką Vidurio Rytuose reiškia „next week“? Kodėl Japonijoje pirmiausia kuriamas santykis, o tik tada sandoris? Į šiuos ir dar daug kitų klausimų spalio 9 d. Kaune, Žalgirio arenos amfiteatre, atsakė konferencijos „Eksporto kodas 2026“ pranešėjai – šešių eksportuojančių Lietuvos įmonių vadovai. Renginį surengė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su Eksportuotojų klubu ir Enterprise Europe Network Lietuva. Registracija buvo uždaryta dar prieš renginį – konferencijoje dalyvavo daugiau nei 350 verslo atstovų.
Konferenciją pradėjęs Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius atkreipė dėmesį į pozityvius Lietuvos eksporto signalus. Prognozuojama, kad šiemet paslaugų eksportas augs 13,6 proc., reeksportas – 9,6 proc., o lietuviškos kilmės prekių eksportas – 3,4 proc. Paslaugos jau sudaro beveik pusę visos Lietuvos eksporto vertės, o prekyba aiškiai persiorientuoja į Europos Sąjungos rinkas. Vis dėlto, pasak prezidento, lėtesnis Europos ekonomikos augimas, energijos kainų svyravimai ir geopolitinis neapibrėžtumas gali riboti eksporto tempą.
„Vien prisitaikyti prie pokyčių šiandien nebepakanka. Geras produktas atveria duris, tačiau ilgalaikius santykius kuria patikimumas, vertė ir pasitikėjimas“, – sakė Z. Dargevičius. Jis palinkėjo, kad kiekvienas dalyvis konferencijoje atrastų bent dalį savo eksporto kodo – idėją, kontaktą, įžvalgą ar sprendimą, padėsiantį drąsiau žengti į tarptautines rinkas.
Sveikinimo žodį tarė ir AB „Fasa“ direktoriaus pavaduotoja-pardavimų ir marketingo vadovė, Eksportuotojų klubo vadovė Jolanta Petkevičienė. Eksportuotojų klubo vadovė Jolanta Petkevičienė. Renginį moderavo KIKA Group eksporto vadovas Paulius Ausmanas, o visos dienos leitmotyvu tapo mintis „Pokytis yra vienintelis pastovumas pasaulyje“.
Klientą išlaiko vertė, o ne mažiausia kaina
UAB „AKTO“ komercijos vadovas Donatas Stočkūnas pradėjo nuo situacijos, kurią pažįsta daugelis B2B tiekėjų: su klientu dirbama dešimt metų, o konkurentas pasiūlo 7 proc. mažesnę kainą. Pasak pranešėjo, tiekėjo pakeitimo kaina klientui niekada nėra tik naujo pasiūlymo kaina – už jos slypi testavimai, tiekėjo kvalifikavimas, dokumentacija ir gamybos rizika. AKTO – lietuviško kapitalo elektronikos gamykla, gaminanti LED komponentus šviestuvų gamintojams; įmonėje dirba 47 žmonės, o pernai jos apyvarta siekė apie 5 mln. eurų.
„Mūsų darbas nėra padaryti taip, kad klientas negalėtų mūsų pakeisti. Mūsų darbas – sukurti pakankamai vertės, kad jam būtų verta pasilikti“, – teigė D. Stočkūnas.
Tarp eksporto galimybės ir pajamų – iki dvejų metų
UAB „Parksol Technologies“ finansų direktorė Loreta Šeduikienė kalbėjo apie atotrūkį tarp ambicijos ir finansinės realybės. Bendrovė, kurianti parkavimo valdymo ir palydos sistemas (jos veikia, pavyzdžiui, Vilniaus oro uosto, Kauno „Akropolio“, „Megos“ ir Kauno klinikų parkinguose), 91 proc. pajamų uždirba eksporte, o 61 proc. pajamų tenka Vidurio Rytų regionui. Čia parkingai turi 10 tūkst. ir daugiau vietų, kai Europoje didžiausi – apie 3 tūkst. Tačiau nuo pirmojo kontakto iki užsakymo praeina 12–24 mėnesiai, o geopolitinė įtampa gali atidėti net jau suderintus projektus.
„Pažadas dar nėra užsakymas, o optimizmas dar nėra pajamų prognozė“, – pabrėžė L. Šeduikienė, pasakodama, kaip įmonė išmoko kitaip vertinti Vidurio Rytuose dažnai girdimą „next week“.
13 rinkų – 13 skirtingų kelių
UAB „Insoda“ (prekės ženklas mr.Soda) vadovas ir akcininkas Žydrūnas Kondrotas pasidalino mažos įmonės patirtimi. Jo įmonė šiandien pasiekia 13 užsienio rinkų, ir į kiekvieną jų vedė skirtingas kelias: net 7 kartus durys atsidarė per partnerius ir pažintis Lietuvoje, kitos rinkos – per trečiąsias šalis, LinkedIn, parodą Bukarešte ar pačių klientų kreipimąsi. „Būkite matomi visur“, – patarė Ž. Kondrotas.
Japonijoje greitis nusileidžia pasitikėjimui
UAB „Naturus“ (prekės ženklas JORUS) strateginės plėtros vadovė Indrė Gvazdaitienė papasakojo, kaip eksportas į Japoniją iš svajonės virto veiksmų planu. Kanapių ir moliūgų sėklų produktus kurianti bendrovė 2025 m. uždirbo 3,69 mln. eurų pajamų – 42,6 proc. daugiau nei metais anksčiau. Lūžiu tapo ES ir Japonijos centro programa „Get Ready for Japan“: iš 44 kandidatų atrinkti 12, iš jų trys – iš Lietuvos. Vėliau sekė parodos FOODEX Japan, Beautyworld Japan ir IFIA Japan, pristatymas Lietuvos ambasadoje Tokijuje.
Pasak pranešėjos, kol lietuvis vertina, ar pavyks parduoti produktą, japonų partneris vertina, su kokiais žmonėmis teks dirbti. „Kantrybė turi prasmę, kai ji abipusė“, – sakė I. Gvazdaitienė. Pranešimą ji užbaigė džiugia žinia – JORUS gavo pirmąjį oficialų užsakymą iš Japonijos.
Technologiją reikia paversti suprantama verte
UAB „Pulsetto“ vienas iš įkūrėjų ir valdybos narys Povilas Sabaliauskas kalbėjo apie tai, kodėl geros technologijos eksportui nepakanka. Klajoklio nervo stimuliacijos prietaisus kurianti įmonė turėjo išmokti savo produktą paaiškinti paprastai – nuo „vagus nerve stimulation“ iki žmogui suprantamo „kam man to reikia“. Pranešėjas pasidalino ir pamoka iš JAV rinkos: tai, kas atsiperka Lietuvoje, kitoje rinkoje gali neveikti.
B2B klientas perka užtikrintumą
Konferenciją užbaigė ŽŪK „Pienas LT“ (prekės ženklas BaltMilk) l. e. p. generalinė direktorė Rita Juknevičienė. Kooperatyvas jungia daugiau nei 350 ūkių ir 30 tūkst. melžiamų karvių, perdirba apie penktadalį Lietuvos žalio pieno, o daugiau nei 97 proc. produkcijos eksportuoja į daugiau nei 40 rinkų. Šiuo metu per parą perdirbama 700 t pieno, o 2027 m. siekiama 1 300 t.
„B2B klientas perka ne kilogramus. Jis perka užtikrintumą“, – teigė R. Juknevičienė. Pasak jos, pirmasis kontraktas rodo, kad klientas patikėjo, o pakartotinis užsakymas – kad pasitikėjimas buvo pateisintas.
Renginio organizatoriai ir partneriai
Po pranešimų konferencijos dalyviai liko neformaliam bendravimui ir tinklaveikai.
Konferencijos organizatoriai – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, juose veikiantis Eksportuotojų klubas ir Enterprise Europe Network Lietuva.
Konferencijos partneriai:
- Ekspozicijų centras – vienas iš didžiausių parodų organizatorių Baltijos šalyse.
- Paroda „Rinkis prekę lietuvišką 2026“ – renginio partnerė.
- Leggato – renginių techninio aptarnavimo ekspertai.
- Moxy Kaunas Center – viešbutis, kur prasideda ne tik viešnagės, bet ir naujos pažintys, idėjos bei bendradarbiavimai.
- UAB „Pasaulio spalvos“ – šiuolaikiškos lingvistinės paslaugos verslui ir institucijoms.
- CLM Beauty Lab – lietuviškas inovatyvios kosmetikos prekės ženklas.
- URBAN FOOD – Lietuvoje kuriamas šeimos verslas, kurio misija – parodyti, kad natūrali ir sveika mityba gali būti paprasta ir lengvai įtraukiama į kasdienybę.
- Coffee LOFT – kavos pupelių skrudinimas, prekyba šviežiai skrudinta kava.
- KAMBO KOMBUCHA – šeimos verslas, kuriantis natūraliai fermentuotą kombučą.
- NoAGE – premium klasės epigenetiniai maisto papildai, sukurti siekiant palaikyti energiją, protinę veiklą, gyvybingumą, grožį ir sveiką amžėjimą.
Renginio nuotraukų galerija
Renginio nuotraukų galeriją rasite čia.
