Reaguodama į Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltus sunkumus ir pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, Europos Komisija pristatė planą „REPowerEU“. Europos energetikos sistemą būtina skubiai pertvarkyti dėl dviejų priežasčių: tam, kad ES nebebūtų priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro, kuris naudojamas kaip ekonominis ir politinis ginklas ir iš Europos mokesčių mokėtojų kasmet pareikalauja beveik 100 mlrd. EUR, ir kad būtų galima įveikti klimato krizę. Veikdama Sąjungos lygmeniu, savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro Europa gali panaikinti greičiau. 85 proc. europiečių mano, kad remdama Ukrainą ES turėtų kuo greičiau sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų ir naftos. Šį užmojį galima pasiekti plane „REPowerEU“ numatytomis priemonėmis: taupant energiją, įvairinant energijos tiekimą ir sparčiau plečiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūrą, kad būtų galima pakeisti namuose, pramonėje ir gaminant elektros energiją naudojamą iškastinį kurą.
Žalioji pertvarka sustiprins Europos ir mūsų partnerių ekonomikos augimą, saugumą ir kovos su klimato kaita veiksmus. Plano „REPowerEU“ pagrindas – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP), kuria remiamas koordinuotas tarpvalstybinės ir nacionalinės infrastruktūros, taip pat energetikos projektų bei reformų planavimas ir finansavimas. Europos Komisija siūlo atlikti tikslinius EGADP reglamento pakeitimus, kad, be daugelio į esamus ES valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus jau įtrauktų atitinkamų reformų ir investicijų, į tuos planus būtų įtraukti ir „REPowerEU“ skyriai. Vykstant šiam procesui bus remiamasi per 2022 m. Europos semestro ciklą paskelbtomis konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis.
Energijos taupymas
Europos Komisija siūlo stiprinti ilgalaikes energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, be kita ko, Europos žaliojo kurso Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinyje nustatytą privalomą energijos vartojimo efektyvumo tikslą padidinti nuo 9 iki 13 proc. Europos Komisija taip pat paskelbė Komunikatą dėl ES energijos taupymo plano, kuriame išsamiai aprašomi trumpalaikiai elgsenos pokyčiai, dėl kurių dujų ir naftos paklausa galėtų sumažėti 5 %, o ES valstybės narės raginamos pradėti specialias namų ūkių ir pramonės subjektų informavimo kampanijas. ES valstybės narės taip pat raginamos taikyti fiskalines priemones energijos taupymui skatinti, pavyzdžiui, sumažinti PVM tarifus efektyvaus energijos vartojimo šildymo sistemoms, pastatų izoliacijai ir prietaisams bei gaminiams. Be to, Europos Komisija nustatė nenumatytų atvejų priemones, kurios bus taikomos smarkiai sutrikus tiekimui.
Tiekimo įvairinimas ir parama mūsų tarptautiniams partneriams
ES keletą mėnesių bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais siekdama įvairinti tiekimą ir užtikrino, kad būtų importuojamas rekordinis SGD kiekis bei daugiau dujų būtų tiekiama vamzdynais. Naujai sukurta ES energetikos platforma, kurią remia regioninės darbo grupės, sudarys sąlygas savanorišku pagrindu bendrai pirkti dujas, SGD ir vandenilį, nes sutelks paklausą, optimizuos infrastruktūros naudojimą ir koordinuos tiekėjų informavimo veiklą. Vėliau, atkartodama bendro vakcinų pirkimo programos užmojus, Europos Komisija apsvarstys galimybę sukurti bendro pirkimo mechanizmą. EK taip pat apsvarstys teisėkūros priemones, kuriomis būtų reikalaujama, kad ES valstybės narės ilgainiui diversifikuotų dujų tiekimą.
Šiandien priimta ES išorės energetikos strategija padės lengviau įvairinti energijos šaltinius ir užmegzti ilgalaikes partnerystes su tiekėjais, be kita ko, bendradarbiavimo vandenilio ar kitų žaliųjų technologijų srityje. Laikantis strategijos „Global Gateway“, šioje strategijoje pirmenybė teikiama ES įsipareigojimui vykdyti pasaulinę žaliąją ir socialiai teisingą energetikos pertvarką, sutaupyti daugiau energijos ir didinti jos vartojimo efektyvumą, kad būtų galima sumažinti spaudimą kainoms, paskatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos bei vandenilio naudojimą ir sustiprinti diplomatiją energetikos srityje. Viduržemio ir Šiaurės jūrose bus sukurti pagrindiniai vandenilio koridoriai. Reaguodama į Rusijos vykdomą agresiją, ES rems Ukrainą, Moldovą, Vakarų Balkanų ir Rytų partnerystės šalis, taip pat pažeidžiamiausias savo partneres. Drauge su Ukraina ir toliau sieksime užtikrinti tiekimo saugumą ir energetikos sektoriaus veikimą, kartu sudarydami sąlygas būsimai prekybai elektros energija ir vandeniliu iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, taip pat atkurdami energetikos sistemą pagal iniciatyvą „REPowerUkraine“.
Spartesnė atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimo plėtra
Kuo daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartosime ir kuo labiau spartinsime jos vartojimo plėtrą elektros energijos gamybos, pramonės, pastatų ir transporto sektoriuose, tuo greičiau tapsime nepriklausomi, pereisime prie žaliosios ekonomikos ir ilgainiui mokėsime mažesnę kainą. Europos Komisija siūlo Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinyje numatytą pagrindinį 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimo tikslą padidinti nuo 40 iki 45 proc. Padidinus šį bendrą užmojį bus sukurta sistema, pagal kurią bus įgyvendinamos kitos iniciatyvos, kaip antai:
- speciali ES saulės energijos strategija, pagal kurią numatoma iki 2025 m. padvigubinti fotovoltinės saulės energijos gamybos pajėgumus ir iki 2030 m. pasiekti 600 GW;
- iniciatyva „Solar Rooftop“, pagal kurią bus laipsniškai nustatoma teisinė pareiga įrengti saulės baterijų plokštes ant naujų viešosios bei komercinės paskirties pastatų ir naujų gyvenamųjų pastatų stogų;
- dvigubai didesnis šilumos siurblių įrengimo tempas ir priemonės, kuriomis siekiama geoterminę bei saulės šiluminę energiją integruoti į modernizuotas centralizuoto šilumos tiekimo sistemas;
- Europos Komisijos rekomendacija, kaip spręsti lėto ir sudėtingo leidimų dideliems atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams vykdyti išdavimo problemą, ir tikslinis Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos pakeitimas, kuriuo atsinaujinančiųjų išteklių energija pripažįstama viršesniu viešuoju interesu. ES valstybės narės turėtų nustatyti specialias atsinaujinančiųjų išteklių energetikai plėtoti tinkamas zonas, o vietovėse, kuriose pavojus aplinkai yra mažesnis, taikyti trumpesnius ir paprastesnius leidimų išdavimo procesus.
- nustatytas tikslas iki 2030 m. vietoje pagaminti 10 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir tiek pat jo importuoti. Kad su vandeniliu susiję projektai būtų vykdomi sparčiau, moksliniams tyrimams numatyta papildomai skirti 200 mln. EUR.
- Biometano naudojimo plėtros veiksmų planas, kuriame nustatytos atitinkamos priemonės, įskaitant naują Biometano pramonės aljansą ir finansines paskatas iki 2030 m. padidinti gamybą iki 35 mlrd. cm³, be kita ko, įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką.
Iškastinio kuro naudojimo pramonės ir transporto sektoriuose mažinimas
Energijos taupymas, efektyvumas, kuro pakeitimas, elektrifikacija ir aktyvesnis vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, biodujų ir biometano naudojimas pramonėje iki 2030 m. galėtų padėti papildomai sutaupyti iki 35 mlrd. m³ gamtinių dujų.
Norėdama padėti pramonei pradėti naudoti žaliąjį vandenilį, Europos Komisija sudarys sandorius dėl anglies dioksido kainų skirtumo ir skirs specialų finansavimą „REPowerEU“ iš inovacijų fondo, naudodamasi iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais gautomis pajamomis, kad toliau mažintų priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Europos Komisija taip pat pateiks gaires dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir elektros energijos pirkimo sutarčių ir kartu su Europos investicijų banku suteiks techninių konsultacijų priemonę.
Europos Komisija pristatys krovininio transporto žalinimo dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama šiame sektoriuje smarkiai padidinti energijos vartojimo efektyvumą, ir apsvarstys teisėkūros iniciatyvą, kuria būtų siekiama padidinti visai netaršių transporto priemonių skaičių tam tikrą dydį viršijančiame viešajame ir įmonių automobilių parke.
Pažangios investicijos
Kad būtų galima įgyvendinti „REPowerEU“ tikslus, nuo dabar iki 2027 m. reikia papildomų 210 mlrd. EUR investicijų. Už savo nepriklausomybę ir saugumą turime mokėti iš anksto. Sumažinę iškastinio kuro importą iš Rusijos, kasmet sutaupysime beveik 100 mlrd. EUR. Šias investicijas turi vykdyti privatusis ir viešasis sektoriai, jos turi būti vykdomos nacionaliniu, tarpvalstybiniu bei ES lygmenimis.
„REPowerEU“ remti pagal EGADP jau skirta 225 mlrd. EUR paskolų. Šiandien Europos Komisija priėmė teisės aktus ir gaires valstybėms narėms, kaip įgyvendinant iniciatyvą „REPowerEU“ keisti ir papildyti savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Be to, Europos Komisija siūlo padidinti EGADP finansinį paketą 20 mlrd. EUR dotacijomis, gautomis nesutrikdant rinkos aukcione pardavus šiuo metu rinkos stabilumo rezerve esančius ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos leidimus.
Pagal dabartinę daugiametę finansinę programą įgyvendinant sanglaudos politiką jau bus remiami priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir žaliosios pertvarkos projektai, kuriems bus skirta iki 100 mlrd. EUR investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, vandenilį ir infrastruktūrą. Iš sanglaudos fondų papildomai galėtų būti skirta 26,9 mlrd. EUR į EGADP savanoriškai perkeltų lėšų. Dar 7,5 mlrd. EUR galėtų būti skirta iš bendros žemės ūkio politikos lėšų, jas taip pat savanoriškai perkeliant į EGADP. Šį rudenį Europos Komisija padvigubins inovacijų fondo 2022 m. didelio masto kvietimui skirtą finansavimą iki maždaug 3 mlrd. EUR.
Transeuropiniai energetikos tinklai (TEN-E) padėjo sukurti atsparią ir tarpusavyje sujungtą ES dujų infrastruktūrą. Kad būtų galima papildyti esamą bendro intereso projektų (BIP) sąrašą ir visiškai kompensuoti būsimą dujų importo iš Rusijos sumažėjimą, reikalinga ribota papildoma dujų infrastruktūra, kurios investicinė vertė – apie 10 mlrd. EUR. Sparčiau kurti elektros energijos BIP bus būtina, kad elektros energijos tinklą galėtume pritaikyti prie savo ateities poreikių. Ši veikla bus remiama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, todėl šiandien Europos Komisija skelbia naują kvietimą teikti pasiūlymus, kurio biudžetas – 800 mln. EUR, o kitą kvietimą paskelbs 2023 m. pradžioje.
Daugiau informacijos:
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija