Žvejybos Baltijos jūroje padėtis
Kas yra žvejybos galimybės? Kodėl Komisija siūlo žvejybos Baltijos jūroje galimybes?
Kiekvienais metais Europos Komisija siūlo žvejybos galimybes visiems ES jūrų baseinams, įskaitant Baltijos jūrą. Žvejybos galimybės dar yra vadinamos bendrais leidžiamais sužvejoti kiekiais (BLSK). Tai yra daugumos žuvų rūšių laimikio limitai, pagrįsti mokslinėmis rekomendacijomis.
Susitarus su Europos Sąjungos Taryba, BLSK padalijami į nacionalines kvotas, kurios rodo, kiek žuvų kiekvienai ES šaliai leidžiama sužvejoti konkrečiais metais. ES šalys gali keistis kvotomis.
Kokia yra Baltijos jūros padėtis ir kaip Baltijos jūros daugiametis planas padeda valdyti žvejybą Baltijos jūroje?
Baltijos jūra yra pažeidžiama, visų pirma dėl to, kad ji yra negili, jos sąlytis su vandenynu yra ribotas, o vandens cirkuliacija yra lėta. Baltijos jūros daugiametis planas skirtas ištekliams valdyti ir žuvų mirtingumui dėl žvejybos reguliuoti. Tai yra tinkama žvejybos poveikio ištekliams valdymo priemonė. Tačiau reikia skubiai imtis veiksmų, kad būtų sprendžiamas platesnio masto ekologinės padėties klausimas.
Dabartinė žvejų padėtis yra sudėtinga, nes anksčiau gausūs buvę versliniai ištekliai (vakarinės ir rytinės dalių menkių, vakarinės bei centrinės dalių ir Botnijos įlankos silkių, taip pat lašišų pietinėje Baltijos jūros dalyje ir upėse) taip pat patiria papildomą neigiamą poveikį, visų pirma dėl buveinių nykimo, kurį lemia aplinkos būklės blogėjimas tiek vidaus vandenyse, tiek pačioje Baltijos jūroje. Valstybės narės turės užtikrinti ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimą, kad būtų pagerinta Baltijos jūros būklė. Kad žuvų ištekliai būtų atkuriami veiksmingiau, būtina užtikrinti efektyvesnę šių priemonių įgyvendinimo kontrolę.
Tokia Baltijos jūros padėtis kelia susirūpinimą Europos Komisijai , todėl ji 2023 m. rugsėjo 29 d. Palangoje (Lietuva) rengia antrąją konferenciją „Mūsų Baltija“. Šiame aukšto lygio renginyje dalyvaus aštuonių Baltijos jūros regiono ES šalių (Danijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos) ministrai. Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius ir ministrai apžvelgs, kas pasiekta po 2020 m. įvykusios pirmosios konferencijos „Mūsų Baltija“ ir būsimus darbus.
Rytinės Baltijos jūros dalies menkės
Kodėl Komisija nesiūlo 2024 m. rytinės Baltijos jūros dalies menkių BLSK?
Nepaisant pastarųjų metų priemonių, mokslininkų vertinimu, išteklių būklė nepagerėjo. Todėl jie rekomenduoja 2024 m. ir toliau vengti bet kokio rytinės Baltijos jūros dalies menkių laimikio. Dėl šios priežasties Komisija siūlo pratęsti esamų priemonių taikymą ir 2024 m., išskyrus tam tikrai silkių žvejybai taikomą nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo žvejybos menkių neršto metu neršto vietoje draudimo, nes Komisija tą silkių žvejybą siūlo nutraukti.
Dėl neišvengiamai priegaudai naudojamo BLSK Komisija paprašė Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) atnaujinti savo 2020 m. informaciją. Komisija atnaujins savo pasiūlymą atsižvelgdama į naują ICES informaciją.
2019 m. mokslininkai nustatė, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių būklė yra blogesnė, nei tikėtasi anksčiau, ir reikia imtis neatidėliotinų priemonių, nes šie žuvų ištekliai jau keletą metų nesiekia saugių biologinių ribų. Todėl Komisija paragino valstybes nares imtis veiksmų ir iki metų pabaigos uždraudė menkių žvejybą rajonuose, kur padėtis prasčiausia.
Remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis, 2020 m. Komisija pasiūlė, o Taryba sutiko nustatyti gerokai mažesnį BLSK, kuris gali būti naudojamas tik menkių priegaudai. 2021 m., vėlgi remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, buvo sumažintas neišvengiamai priegaudai naudojamas BLSK. 2022 ir 2023 m. priemonės liko nepakitusios.
Kodėl toliau draudžiama žvejyba rytinės Baltijos jūros dalies menkių neršto metu neršto vietoje?
Mokslininkai aiškiai teigia, kad tokie draudimai duoda tokios naudos ištekliams, kokios pasiekti pasitelkiant vien tik BLSK neįmanoma. Mokslininkai kaip papildomą naudą nurodo tai, kad žvejybos draudimu gali būti sudaromos sąlygos menkėms ramiai neršti ir kad tai gali lemti menkių jauniklių pagausėjimą. Rytinės Baltijos jūros dalies menkių būklė yra labai prasta ir nesiekia ribinio lygio. Baltijos jūros daugiametis planas suteikia galimybę imtis išskirtinių priemonių siekiant kuo greičiau ištaisyti kritinę padėtį.
Atsižvelgiant į tai, tikslinga draudimą toliau taikyti visą aktyviausio neršto laikotarpį visose galimose nerštavietėse ir pagrindiniame rajone, iš kurio menkės migruoja į nerštavietes. Kartu draudžiama bet kokia trikdanti žvejybos veikla.
Kodėl toliau taikomas rytinės Baltijos jūros dalies menkių mėgėjų žvejybos draudimas?
Kadangi rytinės Baltijos jūros dalies menkių būklė yra itin prasta, mokslininkai rekomendavo vengti bet kokio jų laimikio, net ir žvejams mėgėjams. Tai taip pat atitinka Baltijos jūros daugiametį planą, kuriame numatyta, kad kai išteklių dydis nesiekia saugių biologinių ribų, reikia imtis tolesnių priemonių padėčiai kuo greičiau ištaisyti. Todėl siūlome šį draudimą, kuris jau galioja nuo 2020 m., taikyti ir toliau.
Ar nuo 2019 m. taikomos priemonės duoda laukiamų rezultatų ir kokia yra tolesnė Komisijos strategija?
Nors atrodo, kad iki šiol ištekliai įvairių priemonių poveikio dar nepajuto, šiomis aplinkybėmis reikia atsižvelgti į du svarbius aspektus. Pirma, išsaugojimo priemonių poveikiui pasireikšti reikia laiko, ypač kai išteklių būklė yra tokia prasta kaip rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių. Antra, yra bendresnio pobūdžio su ekosistema susijusių veiksnių, pavyzdžiui, kylanti vandens temperatūra, tarša, ligos ir deguonies išeikvojimas, kurie daro poveikį menkių ištekliams ir riboja jų atsikūrimo galimybes.
Todėl 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija surengė aukšto lygio konferenciją, kurioje už aplinką ir žuvininkystę atsakingi viso Baltijos jūros regiono valstybių narių ministrai pasirašė bendrą deklaraciją dėl įvairių priemonių, kuriomis bus siekiama spręsti Baltijos jūros ekosistemos problemas. 2023 m. rugsėjo 29 d. Palangoje (Lietuva) bus surengta dar viena konferencija, kurioje bus įvertinta padaryta pažanga ir sprendžiami papildomi klausimai. Galiausiai, Komisija paprašė valstybių narių parengti kitų priemonių, pvz., sukurti plekšniažuvių žvejybos įrankių, kuriuos naudojant būtų galima gerokai sumažinti menkių priegaudą.
Vakarinės Baltijos jūros dalies menkės
Kodėl Komisija nesiūlo 2024 m. vakarinės Baltijos jūros dalies menkių BLSK?
ICES rekomendacijoje siūloma sumažinti vakarinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybos galimybes 97 proc., iki 24 tonų. Todėl Komisija siūlo pratęsti esamų priemonių taikymą ir 2024 m., išskyrus tam tikrai silkių žvejybai taikomą nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo žvejybos menkių neršto metu neršto vietoje draudimo, nes Komisija tą silkių žvejybą siūlo nutraukti. Be to, Komisija siūlo uždrausti mėgėjų žvejybą.
Dėl neišvengiamai priegaudai naudojamo BLSK Komisija paprašė ICES pateikti papildomos informacijos, visų pirma susijusios su plekšniažuvių žvejyba. Ilgainiui Komisija atnaujins savo pasiūlymą.
Kodėl Komisija siūlo uždrausti vakarinės Baltijos jūros dalies menkių mėgėjų žvejybą?
2022 m. mėgėjų žvejyba buvo apribota iki vienos menkės vienam žvejui per dieną. ICES skaičiavimais, 2022 m. mėgėjų žvejybos laimikis siekė 288 tonas, t. y. apie 70 proc. viso verslinės ir mėgėjų žvejybos laimikio. ICES rekomendacija 2024 m. yra iš viso 24 tonos. Dėl šios priežasties neįmanoma leisti tęsti vakarinės Baltijos jūros dalies menkių mėgėjų žvejybos.
Vakarinės dalies silkės
Kodėl Komisija siūlo nutraukti tikslinę vakarinės dalies silkių žvejybą?
Kaip ir per pastaruosius penkerius metus, ICES rekomenduoja nutraukti visą žvejybą, kad labai išeikvoti vakarinės dalies silkių ištekliai galėtų atsikurti. Baltijos jūros daugiamečiame plane numatyta, kad tokiais atvejais reikia imtis priemonių siekiant užtikrinti greitą išteklių atsikūrimą iki tvaraus lygio. Be to, nustatant BLSK reikia užtikrinti, kad biomasė nebūtų mažesnė už mažiausius lygius.
Todėl Komisija siūlo uždrausti visą tikslinę žvejybą, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybą. Dėl neišvengiamai priegaudai naudojamo BLSK Komisija paprašė ICES pateikti papildomos informacijos. Komisija, atsižvelgusi į naujausius mokslinius duomenis, atnaujins savo pasiūlymą.
Kaip Komisija ketina padėti vakarinės Baltijos jūros dalies silkių ištekliams atsikurti?
ICES jau keletą metų rekomenduoja nutraukti vakarinės dalies silkių žvejybą. Todėl per pastaruosius kelerius metus ES drastiškai sumažino šios žvejybos Baltijos jūroje kvotas. Vis dėlto sunkumų kelia tai, kad vakarinės dalies silkės būna ne tik Baltijos jūroje – jos migruoja ir į Skagerako sąsiaurį bei rytinę Šiaurės jūros dalį. Didžioji dalis laimikio dabar faktiškai sugaunama tuose rajonuose.
ICES vertinimu, 2024 m. tik 10 proc. šių išteklių laimikio bus sužvejota Baltijos jūroje, likę 90 proc. bus sužvejoti Skagerako sąsiauryje ir Šiaurės jūroje. Tai reiškia, kad, norint, jog ištekliai atsikurtų, reikia gerokai sumažinti ir Skagerako sąsiauryje bei Šiaurės jūroje sužvejojamą laimikį. Tačiau žvejyba šiuose rajonuose reguliuojama kartu su Norvegija ir Jungtine Karalyste. Todėl Komisija su Norvegija ir Jungtine Karalyste aptars būtinybę užtikrinti, kad žvejybos intensyvumas Skagerako sąsiauryje būtų nedidelis ir taip būtų išvengta neigiamo poveikio vakarinės Baltijos jūros dalies silkėms.
Kiti ištekliai
Kodėl Komisija siūlo nutraukti tikslinę Botnijos įlankos ir centrinės Baltijos jūros dalies silkių žvejybą?
Botnijos įlankos silkių išteklių biomasė sumažėjo taip, kad nesiekia geros būklės lygio. Tai greičiausiai lėmė nedidelis išteklių pasipildymas pastaraisiais metais ir tai, kad vyresnio amžiaus silkės tapo mažesnės. Šiais metais mokslininkai atliko išsamų centrinės Baltijos jūros dalies silkių vertinimą, kad daugiau sužinotų apie visus veiksnius, darančius poveikį šiems ištekliams. Paaiškėjo, kad ištekliai nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios maždaug atitiko saugias biologines ribas arba jų nesiekė.
ICES apskaičiavo, kad abiejų išteklių biomasė iki 2025 m. neviršys geros būklės lygio ir kad kyla rizika (didesnė nei 5 proc. tikimybė), jog abu ištekliai atitinkamai sumažės taip, kad nesieks saugių biologinių ribų, arba ir toliau jų neatitiks. Todėl Komisija siūlo uždrausti tikslinę šių išteklių žvejybą. Dėl neišvengiamai priegaudai naudojamo BLSK Komisija paprašė ICES pateikti papildomos informacijos. Ilgainiui Komisija atnaujins savo pasiūlymą.
Kodėl Komisija siūlo Rygos įlankos silkių BLSK sumažinti 20 proc.?
Kai kurios centrinės Baltijos jūros dalies silkės migruoja į Rygos įlanką, todėl ICES siūlo šias silkes įtraukti į Rygos įlankos silkių BLSK. Nors tai visada buvo daroma praeityje, šiais metais Komisija siūlo jų neįtraukti, nes tai nebūtų suderinama su jos pasiūlymu nutraukti tikslinę centrinės Baltijos jūros dalies silkių žvejybą.
Atitinkamai ICES rekomendavo 23 proc. sumažinti Rygos įlankos silkių laimikį. Kadangi šių išteklių būklė gera, Komisija siūlo pasinaudoti Baltijos daugiamečiame plane numatytu lankstumu, kad sumažinimas neviršytų 20 proc.
Kodėl Komisija nesiūlo jūrinių plekšnių ir šprotų BLSK?
Jūrinės plekšnės ir šprotai sužvejojami vykdant mišriąją žvejybą kartu su kitomis rūšimis, kurių žvejybą Komisija siūlo uždrausti. Konkrečiai jūrinės plekšnės sužvejojamos su menkėmis, o šprotai su silkėmis, daugiausia centrinės Baltijos jūros dalies silkėmis. Menkių ir silkių priegauda turėtų būti kuo mažesnė. Todėl Komisija paprašė ICES pateikti papildomos informacijos apie neišvengiamą priegaudą. Ilgainiui Komisija atnaujins savo pasiūlymą.
Kodėl Komisija siūlo sumažinti pagrindinio baseino lašišų laimikį?
Įvairių lašišų populiacijų pagrindiniame baseine būklė ilgą laiką buvo skirtinga. Kai kurių populiacijų būklė buvo gera, o kitų – prasta. 2020 m. ICES išreiškė nuomonę, kad leidus tęsti esamą mišrių išteklių žvejybą visame pagrindiniame baseine, sumažėtų visų lašišų populiacijų galimybės pasiekti gerą būklę. 2021 m. ICES rekomendavo nutraukti visą lašišų verslinę ir mėgėjų žvejybą pagrindiniame baseine. Tačiau ji laikėsi nuomonės, kad vasarą būtų galima toliau vykdyti tikslinę lašišų žvejybą Botnijos įlankos ir Alandų jūros priekrantės vandenyse. Taryba nusprendė laikytis šio požiūrio. Šiais metais ICES mano, kad tikslinė žvejyba galėtų būti tęsiama tik Botnijos įlankoje ir kad laimikis turėtų būti sumažintas. Komisija siūlo vadovautis ICES rekomendacija.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija