Europos Komisija skelbia standartinio „Eurobarometro“ tyrimo, atlikto 2022 m. sausio – vasario mėnesiais visose 27 ES valstybėse narėse, rezultatus. Tyrimo metu visoje Lietuvoje apklausti 1008 (15-os metų ir vyresni) respondentai, atrinkti atsitiktinės tikimybinės atrankos būdu.
Apklausa atlikta dar prieš prasidedant Rusijos agresijai Ukrainoje. Neabejotina, kad daugelis rezultatų būtų skirtingi, jei apklausa būtų atliekama po to.
Lietuvai skirtoje ataskaitoje analizuojami trijų visos apklausos temų – esamos situacijos bei ateities lūkesčių, pasitikėjimo institucijomis bei žiniasklaida ir požiūrio į ES politiką – duomenys.
Pasitenkinimas gyvenimu
Silpstanti COVID-19 pandemija bei po truputį atlaisvinami gyvenimo ribojimai lėmė didėjančius pasitenkinimo savo gyvenimu rodiklius tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse. Pasitenkinimo gyvenimu rodiklis Lietuvoje palyginti su 2021 m. padidėjo net 9 procentiniais punktais (toliau p.p.). 2022 m. pradžioje 80 proc. Lietuvos piliečių buvo patenkinti savo gyvenimu. Šio rodiklio vidurkis 4 p.p. padidėjo ir visoje ES: dabar jis yra 83 proc., kitaip tariant, grįžęs į priešpandeminį lygį. Be abejo, reikia dar kartą priminti, kad ši apklausa buvo atlikta iki Rusijai pradedant agresiją Ukrainoje.
Kaip visada daugiausia patenkintų piliečių yra Nyderlanduose (97 proc.), Danijoje, Airijoje (po 96 proc.), Švedijoje (95 proc.). Mažiausiai patenkintų gyvenimu yra Bulgarijoje (54 proc.), Graikijoje (56 proc.), Rumunijoje (54 proc.). Tiesa, ne visose Europos Sąjungos šalyse pasitenkinimas savo gyvenimu per metus pagerėjo. Šis rodiklis sumenko daugiau nei 5 p.p. Belgijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Maltoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Slovakijoje. Be Lietuvos, daugiau nei 5 p.p. pasitenkinimas savo gyvenimu padidėjo Airijoje, Estijoje, Ispanijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Portugalijoje.
Artimiausių 12 mėnesių lūkesčiai
Visiškai priešingas rezultatas stebimas kalbant apie artimiausių 12 mėnesių lūkesčius. Per metus Lietuvoje manančių, kad artimiausi 12 mėnesių bus geresni tiek apskritai, tiek šeimos finansiniu požiūriu, tiek šalies ekonomikai sumažėjo 9-13 p.p. Tikėtina, kad šį rezultatą lėmė, visų pirma, 2021 m. antroje pusėje stipriai padidėjusi infliacija bei tolesnės jos didėjimo prognozės. Galbūt, tai lėmė ir metų pradžioje jau matoma sustiprėjusi geopolitinė įtampa. Visoje Europos Sąjungoje piliečių, kurie mano, kad gyvenimas apskritai per artimiausius 12 mėnesių bus geresnis, yra šiek tiek daugiau nei Lietuvoje (27 proc. Lietuvoje ir 29 proc. vidutiniškai ES). Palyginti su 2021 m. šis skaičius vidutiniškai ES sumažėjo 3 p.p. Lietuvoje neigiamas pokytis buvo didžiausias visoje ES. Po 4-5 p.p. mažiau optimistų yra Belgijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Kroatijoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Rumunijoje. Tačiau yra šalių, kuriose optimizmo per pastaruosius metus šiek tiek padaugėjo: kad ateinantys 12 mėnesių bus geresni mano 6 p.p. daugiau Kipro piliečių, 5 p.p. daugiau slovėnų ir švedų, 4 p.p. daugiau danų
Svarbiausios problemos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje
Palyginti su 2021 m. gana stipriai pasikeitė ir Europos Sąjungos piliečių suvokimas, kokios problemos šiuo metu yra svarbiausios jų šalyse. Sveikatos apsaugos svarba per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tačiau grįžo su ekonomika ir, visų pirma, kainų augimu susijusios problemos. Kylančios kainos yra pagrindinė problema tiek Lietuvoje (69 proc. įvardija ją kaip vieną iš trijų svarbiausių problemų), tiek visoje ES (vidutiniškai 41 proc.). Jos svarba padidėjo daugiau nei dvigubai palyginti su 2021 m. Sveikatos apsauga vis dar lieka svarbi problema vidutiniškai visos ES mastu (32 proc. apklaustųjų sako ją esant svarbią), tačiau Lietuvoje ją aplenkė ir kitos ekonominės problemos – mokesčiai (27 proc.), ekonominė padėtis (21 proc.). Palyginti su 2021 m. gerokai sumažėjo nedarbo problemos svarba tiek Lietuvoje (iki 14 proc.), tiek vidutiniškai visoje ES (iki 8 proc.). Taip pat mažėjo švietimo sistemos, valstybės skolos problemų svarba. Tačiau padidėjo kitų problemų svarbos suvokimas. 10 proc. Lietuvos piliečių teigia, kad energijos tiekimas yra svarbi problema. ES vidurkis yra 11 proc. Abiem atvejais stebimas 7 p.p. pokytis palyginti su 2021 m. Jis greičiausiai susijęs su dar iki Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios drastiškai padidėjusia energijos išteklių kaina. Lietuvoje taip pat nuo 3 proc. iki 9 proc. padaugėjo piliečių, teigiančių, kad imigracija yra svarbi problema. Neabejotina, kad šis pokytis susijęs su nelegalių imigrantų krize, prasidėjusia 2021 m.
Kylančias kainas kaip svarbią problemą įvardijo 70 ir daugiau procentų Čekijos, Estijos piliečių. Daugiau nei 50 proc. apklaustųjų šią problemą laiko svarbia Bulgarijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovakijoje. Mažiausiai svarbi ji yra Švedijos ir Ispanijos piliečiams (atitinkamai 16 ir 27 proc.). Mažiau nei 35 proc. apklaustųjų kylančias kainas minėjo Graikijoje, Italijoje, Kipre, Nyderlanduose.
Nors daugumoje šalių slopstant COVID-19 pandemijai, sveikatos apsaugos problemai skiriama vis mažiau dėmesio, ji vis dar ypač svarbi yra Graikijos, Bulgarijos, Ispanijos, Vengrijos ir Slovėnijos piliečiams (ją paminėjo daugiau nei 40 proc. apklaustųjų). Visiškai nesvarbi palyginti su ES vidurkiu ši problema yra Čekijos (12 proc.) ir Liuksemburgo (15 proc.) piliečiams.
Daugiau informacijos:
„Eurobarometro96“ Lietuvos ataskaita
Visa „Eurobarometro96“ ataskaita
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija ir nuotr.