Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) pristatė devynis naujus praktinius tyrimus, parodančius, kaip skirtingų sektorių organizacijos Europoje atpažįsta ir valdo psichosocialines rizikas bei kuria darbuotojų psichikos sveikatai palankesnę darbo aplinką.
Psichosocialinės rizikos gali kilti dėl netinkamo darbo organizavimo, neaiškių atsakomybių, per didelio darbo krūvio, nepakankamo darbuotojų įtraukimo, nesaugumo, diskriminacijos, smurto ar priekabiavimo darbo vietoje. Laiku neįvertinti šie veiksniai gali paveikti ne tik darbuotojų savijautą, bet ir organizacijos veiklos rezultatus, darbuotojų įsitraukimą bei jų išlaikymą.
Naujuosiuose EU-OSHA pavyzdžiuose pristatomos tiek platesnio masto nacionalinės ir sektorinės iniciatyvos, tiek konkrečių įmonių įgyvendinti sprendimai. Šeši tyrimai atskleidžia, kaip nacionalinės ar atskiriems sektoriams skirtos programos padėjo organizacijoms praktikoje pritaikyti rekomendacijas ir sustiprinti psichosocialinių rizikų prevenciją. Dar trijuose nagrinėjamos pačių įmonių iniciatyvos, skirtos ankstyvam rizikų atpažinimui, darbuotojų gerovei ir psichikos sveikatai palaikyti.
Patirtys iš skirtingų sektorių
EU-OSHA pristatytuose tyrimuose nagrinėjamos įvairios darbo aplinkos ir organizacijų taikomi sprendimai:
- darbuotojų gerovės stiprinimas ir konkrečiam sektoriui pritaikytos prevencinės priemonės statybos įmonėse;
- psichosocialinių rizikų vertinimo priemonės Belgijos medienos pramonėje;
- ankstyvo pranešimo ir pagalbos sistema biofarmacijos įmonėje;
- duomenimis pagrįstas psichosocialinių rizikų vertinimo ir mažinimo modelis;
- psichosocialinių rizikų valdymas bankų sektoriuje;
- seksualinio priekabiavimo prevencija svetingumo sektoriuje;
- lyčių lygybės ir darbuotojų įvairovės įtraukimas į darbuotojų saugos ir sveikatos valdymą;
- socialinių partnerių bendradarbiavimas konsultuojant pramonės įmones;
- į žmogų orientuotas modelis įtraukioje organizacijoje.
Pavyzdžiai rodo, kad vieno visoms organizacijoms tinkamo sprendimo nėra. Veiksmingos priemonės turi būti pritaikomos prie įmonės dydžio, sektoriaus, darbo pobūdžio ir darbuotojų poreikių.
Ką gali pritaikyti įmonės?
Nors pristatomos skirtingų šalių ir sektorių patirtys, jose galima išskirti keletą bendrų principų, aktualių ir Lietuvos įmonėms.
Rizikas vertinti sistemiškai. Psichosocialinės rizikos turėtų būti nagrinėjamos kaip darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo dalis, o ne tik tada, kai jau pastebimi streso, konfliktų ar perdegimo padariniai.
Įtraukti darbuotojus. Darbuotojai geriausiai žino kasdienėje veikloje kylančius sunkumus, todėl jų dalyvavimas padeda tiksliau nustatyti problemas ir pasirinkti tinkamas priemones.
Spręsti priežastis, o ne tik pasekmes. Individualūs gerovės mokymai ar konsultacijos gali būti naudingi, tačiau jie neturėtų pakeisti darbo krūvio, atsakomybių, procesų ar vadovavimo praktikos peržiūros.
Sudaryti sąlygas anksti pranešti apie problemas. Aiškūs ir konfidencialūs informavimo kanalai padeda anksčiau pastebėti stresą, priekabiavimą, konfliktus ar kitas rizikas.
Įsipareigoti vadovų lygmeniu. Tvarūs pokyčiai galimi tuomet, kai darbuotojų psichikos sveikata tampa ne paviene personalo skyriaus iniciatyva, bet organizacijos valdymo dalimi.
EU-OSHA pabrėžia, kad psichosocialines rizikas galima sėkmingai valdyti nepriklausomai nuo organizacijos dydžio ar veiklos sektoriaus. Tam svarbūs vadovybės įsipareigojimas, aiškiai paskirstytos atsakomybės, darbuotojų dalyvavimas ir nuoseklus pasirinktų priemonių vertinimas.
Devyni naujieji tyrimai taip pat prisideda prie 2026–2028 m. EU-OSHA saugių darbo vietų kampanijos „Kartu už psichikos sveikatą darbe“, kuria siekiama didinti informuotumą ir skatinti psichosocialinių rizikų prevenciją Europos darbo vietose.
Susipažinkite su visais devyniais praktiniais pavyzdžiais:
Preventing psychosocial risks in practice: new cross-sector case studies highlight what works
Šaltinis – Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA).