2026 m. pavasario ekonominėje prognozėje numatoma, kad ekonominė veikla bus silpnesnė, nes konfliktas Artimuosiuose Rytuose – tai naujas energetikos sektoriaus sukrėtimas, kuris vėl paskatins infliaciją ir pakenks ekonominėms nuotaikoms.
Iki 2026 m. vasario mėn. pabaigos ES ekonomika turėjo toliau nuosaikiai augti, infliacija toliau mažėti, tačiau nuo konflikto pradžios perspektyva iš esmės pasikeitė. Praėjus kelioms savaitėms nuo konflikto pradžios infliacija dėl smarkiai išaugusios energijos prekių kainos pradėjo didėti, o ekonominė veikla praranda pagreitį. 2027 m. padėtis turėtų šiek tiek pagerėti, jei įtampa energijos rinkose sumažės.
Prognozuojama, kad 2025 m. 1,5 proc. siekęs BVP augimas ES 2026 m. sulėtės iki 1,1 proc. t. y. bus 0,3 proc. punkto mažesnis nei buvo numatyta 2025 m. rudens ekonomine prognozėje (1,4 proc.). Numatoma, kad 2027 m. BVP augimas paspartės iki 1,4 proc. Euro zonos augimo projekcijos taip pat sumažintos – iki 0,9 proc. 2026 m. ir 1,2 proc. 2027 m. (anksčiau buvo atitinkamai 1,2 proc. ir 1,4 proc.). Numatoma, kad 2026 m. infliacija ES pasieks 3,1 proc. (visu procentiniu punktu daugiau, nei prognozuota anksčiau), o 2027 m. vėl sumažės iki 2,4 proc. Euro zonoje infliacijos prognozė taip pat padidinta iki 3,0 proc. 2026 m. ir iki 2,3 proc. 2027 m. (rudenį prognozuota atitinkamai 1,9 proc. ir 2,0 proc.).
2026 m. pavasario ekonominė prognozė Lietuvai
Europos Komisijos atstovybės vadovas Marius Vaščega sakė: „Lietuva į 2026 m. įžengė iš stiprios pozicijos, tačiau vis labiau matomas jos pažeidžiamumas. Ekonomikos augimas tebėra tvirtas, o užimtumo sąlygos palankios, tačiau perspektyva labai priklauso nuo vartojimo ir laikinų veiksnių, pavyzdžiui, pasitraukimo iš pensijų kaupimo sistemos II pakopos, o ne nuo visapusiško našumo padidėjimo. Didėjanti infliacija, ypač susijusi su energija, kelia grėsmę perkamajai galiai, o geopolitinis netikrumas dar labiau didina riziką. Vis dėlto tvirti makroekonominiai pagrindai, atspari darbo rinka ir mažėjantis kainų spaudimas 2027 m. leidžia manyti, kad ekonomika turėtų toliau stabiliai augti, nors ir lėčiau.“
Numatoma, kad prognozės laikotarpiu Lietuvos ekonomika toliau augs dėl privataus vartojimo, kurį skatins didėjantis realusis darbo užmokestis ir antrosios pakopos pensijų išmokėjimas. Numatoma, kad realusis BVP 2026 m. didės 3 proc., 2027 m. – 2,1 proc. Taip pat tikimasi, kad, nepaisant geopolitinio neapibrėžtumo, 2026 m. investicijos augs 5,8 proc., o 2027 – 4,5 proc. Prognozuojama, kad 2026 m. infliacija padidės iki 4,4 proc. dėl energijos ir paslaugų kainų augimo, o 2027 m. sumažės iki 2,7 proc., stabilizuojantis energijos kainoms.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas padidės nuo 1,8 proc. 2025 m. iki 2,2 proc. 2026 m. ir iki 2,7 proc. 2027 m., daugiausia dėl numatomo išlaidų nacionalinėms investicijoms, socialinėms išmokoms ir palūkanų mokėjimams augimo.
Daugiau informacijos
Visas 2026 m. pavasario ekonominės prognozės dokumentas
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija