Žaliosios Europos Sąjungos darbotvarkės įgyvendinimas įgyja vis didesnį pagreitį, o pokyčiai rinkoje tampa nebeišvengiami. Tai galima pastebėti tiek sekant augančią viešųjų ir privačių investicijų dalį, nukreiptą į poveikio aplinkai mažinimą, tiek žvelgiant į besikeičiančius vartotojų poreikius. Verslui šie rinkos signalai gali reikšti skirtingus dalykus: dar neišnaudotas augimo galimybes arba ateityje kilsiančius nemažus iššūkius.
Siekiant įdėmiau pažvelgti į situaciją ES rinkoje, ankstyvą pavasarį Europos Komisija pristatė naujausios Eurobarometro apklausos rezultatus. Šia apklausa nagrinėjamas bendrijoje veikiančių įmonių požiūris į veiksmus, orientuotus į žaliąsias rinkas bei išteklių produktyvumo didinimą. Eurobarometro apklausa buvo vykdoma 2021 metais, o joje dalyvavo net 502 įmonės iš Lietuvos.
Dėmesys išteklių produktyvumui augo greičiau nei atitinkamos investicijos
Nors Eurostat duomenimis Lietuva pagal išteklių produktyvumą (t. y., BVP ir sunaudotų medžiagų kiekio santykį) užima 23 vietą tarp ES valstybių ir daugiau nei du kartus atsilieka nuo ES vidurkio, Eurobarometro apklausos duomenys rodo, kad ateityje ši situacija gali pagerėti. Lyginant su 2017-ųjų metų respondentų atsakymais, Lietuvos įmonių dalis, kuri nesiima jokių išteklių produktyvumo veiksmų, sumažėjo nuo 32 iki 8 procentų ir didesnis teigiamas pokytis užfiksuotas tik tarp Estijos įmonių. Dažniausiai Lietuvos įmonės minėjo taupančios medžiagas (63 proc. respondentų), energiją (57 proc.) ir vandenį (46 proc.) bei mažinančios generuojamų atliekų kiekį (49 proc.).
Atsižvelgiant į įmonių atsakymus, galima daryti prielaidą, kad išteklių produktyvumo didinimas – ne trumpalaikė iniciatyva. Lietuvos įmonių dalis, kuri artimiausius dvejus metus nesiims jokių papildomų išteklių produktyvumo didinimo iniciatyvų, sumažėjo nuo 30 iki 14 procentų. Lyginant su ankstesne apklausa, didžiausias teigiamas pokytis pastebimas planuojant mažinti atliekas (2017 metais 23 proc. apklaustųjų, 2021 m. – 52 proc.) ir medžiagų suvartojimą (2017 m. – 31 proc., 2021 m. – 60 proc.) bei naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (2017 m. – 6 proc., 2021 m. – 27 proc.).
Tačiau, nepaisant pozityvios verslo pozicijos renkantis tvaresnius sprendimus, pokyčiai investuojant į išteklių produktyvumo didinimą yra kuklūs. Eurobarometro duomenimis, 2019-2021 metais 36 proc. apklaustų Lietuvos įmonių į atitinkamus veiksmus išvis neinvestavo, o 26 proc. investavo mažiau nei 1 procentą metinės apyvartos (ES vidurkiai atitinkamai siekia 25 proc. ir 22 proc.). Didžiausias teigiamas pokytis fiksuojamas augant investicijoms, siekiančioms 6-10 proc. metinės apyvartos – tokią dalį apyvartos investuojančių įmonių skaičius augo 7 procentais ir 2021 metais pasiekė 12 proc. (ES vidurkis – 8 proc.). Vertinant aptartą dinamiką galima teigti, kad dabartinėmis sąlygomis tokios apimties privačios investicijos nėra pakankamos pasiekti esminius pokyčius rinkoje. Tačiau tikslingai nukreiptos viešosios investicijos yra vienas iš stimulų siekiant šią situaciją kreipti tinkama linkme.
Aplinkai palankesni produktai ir paslaugos skinasi kelią į rinką
Dar viena Eurobarometro apklausoje nagrinėta tema – žaliųjų produktų ir paslaugų pasiūlos tendencijos. Čia respondentai iš Lietuvos įmonių išsiskiria gan teigiamai. Įmonių dalis, siūlanti aplinkai palankius produktus ar paslaugas, pastaruoju metu augo 12 procentų (bendra dalis dabar siekia 31 proc.), o planuojančių tai padaryti per ateinančius dvejus metus kiekis padidėjo 7 procentais (bendra dalis dabar siekia 11 proc.). Vertinant šias tendencijas, galima daryti prielaidą, kad Lietuvos verslas gan aktyviai reaguoja į rinkoje pastebimus vartotojų poreikių pokyčius.
Tiesa, tarp Lietuvos įmonių žaliųjų produktų apyvarta vis dar daugiausiai sudaro tik iki 10 proc. bendrų gaunamų pajamų (bendrai tai indikavo 46 proc. apklaustųjų), nors beveik pusė apklaustųjų juos pardavinėja ilgiau nei 3 metus (49 proc.). Deja, tokių produktų kaina ir kartais nepakankamas funkcionalumas vis dar yra esminiai barjerai, ribojantys jų dominavimą rinkoje.
Poreikis finansavimui – universali problema
Vertinant viešosios politikos formavimo tendencijas matyti, jog ateityje vis didesnis prioritetas skirti paramą bus teikiamas tam verslui, kuris sieks pasinaudoti būtent žaliosios ekonomikos potencialu. Nagrinėjamos apklausos duomenimis Lietuvos įmonės beveik nei kiek nesiskiria nuo vidutinio ES respondentų, kalbant apie labiausiai pageidaujamas priemones, skatinančias tiek efektyviau naudoti išteklius, tiek plėsti žaliųjų produktų asortimentą. Populiariausias atsakymas į šį klausimą: dotacijos arba subsidijos (36-41 proc.). Tiesioginis finansavimas yra matomas kaip tinkamiausias būdas tvariai verslo plėtrai, nepaisant kitų, pvz. technologinių ar socialinių, iššūkių.
Naujieji Eurobarometro duomenys atskleidė vieną iš retesnių atvejų, kai Lietuvos įmonės beveik koja kojon žengia kartu su bendromis Europos Sąjungos tendencijomis žaliosios ekonomikos klausimais. Tačiau šie duomenys tik dar kartą aktualizuoja jau gerai žinomą tiesą: kad ir kaip norime būti tvaresni, kažkas už tai turi sumokėti.