Prieš prasidedant karui prognozuotas ilgalaikis ir spartus ES ekonomikos augimas. Tačiau Rusijos invazija į Ukrainą tuo metu, kai Europos Sąjunga ką tik atsigavo nuo pandemijos ekonominio poveikio, sukėlė naujų iššūkių. Anksčiau tikėtasi, kad jau egzistavusios kliūtys ekonomikos augimui pradės mažėti, tačiau dėl karo žaliavų kainos šoko į viršų, vėl sutriko tiekimas ir didėja netikrumas. Dėl to Europos Komisija sumažino ES augimo perspektyvas ir padidino prognozuojamos infliacijos lygį.
Numatoma, kad realusis BVP tiek ES, tiek euro zonoje 2022 m. augs 2,7 proc., o 2023 m. – 2,3 proc.
Infliacija euro zonoje 2022 m. sieks 6,1 proc., o 2023 m. sumažės iki 2,7 proc. Numatoma, kad infliacija ES padidės nuo 2,9 proc. 2021 m. iki 6,8 proc. 2022 m., o 2023 m. sumažės iki 3,2 proc.
Prognozuojama, kad nedarbo lygis ES toliau mažės iki 6,7 proc. šiais metais ir 6,5 proc. 2023 m., o euro zonoje 2022 ir 2023 m. atitinkamai iki 7,3 ir 7,0 proc.
Už žmonėms tarnaujančią ekonomiką atsakingas vykdomasis EK pirmininkės pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Neabejotina, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ES ekonomika išgyvena sudėtingą laikotarpį, todėl atitinkamai sumažinome savo prognozes. Didžiausias neigiamas veiksnys – pakilusios energijos kainos, dėl kurių infliacija pasiekė rekordiškai aukštą lygį, o Europos įmonės ir namų ūkiai patiria spaudimą. Nors šiais ir kitais metais augimas tęsis, jis bus daug lėtesnis, nei anksčiau tikėtasi. Neapibrėžtumas ir perspektyvai kylanti rizika išliks dideli tol, kol tęsis Rusijos agresija. Tačiau yra tam tikrų teigiamų dalykų, kurie leidžia mums įveikti šią krizę. Mūsų ekonomikos pagrindai yra tvirti – prieš prasidedant šiam karui ES ekonomika pradėjo tvirtai atsigauti ir augti. ES kuriama daugiau darbo vietų, pritraukiant daugiau žmonių į darbo rinką ir išlaikant mažą nedarbo lygį. Valstybių narių visapusiškai įgyvendinami jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai suteiks labai reikalingą postūmį mūsų ekonomikos pajėgumui“.
Už ekonomiką atsakingas EK narys Paolo Gentiloni teigė: „Rusijos invazija į Ukrainą kelia neapsakomas kančias ir naikinimą, tačiau taip pat sunkina Europos ekonomikos atsigavimą. Karas padidino energijos kainas ir dar labiau sutrikdė tiekimo grandines, taigi dabar numatoma, kad infliacija ilgiau išliks aukštesnė. Spartaus praėjusių metų ekonomikos atsigavimo poveikis persiduos ir į šių metų ekonomikos augimą. Stipri darbo rinka, ekonomikos atvėrimas po pandemijos ir priemonė „NextGenerationEU“ turėtų toliau remti mūsų šalių ekonomiką ir padėti mažinti valstybės skolą ir deficitą. Tačiau šiai prognozei būdingas didelis neapibrėžtumas ir rizika, glaudžiai susiję su Rusijos karo raida. Galimi kiti scenarijai, pagal kuriuos augimas gali būti mažesnis, o infliacija – didesnė, nei numatome šiandien“.
2022 m. pavasario ekonominė prognozė Lietuvai
Rusijos invazija į Ukrainą, susijusios geopolitinės įtampos ir prekybos trukdžiai daro neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai. Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika 2022 m. augs 1,7 proc., palyginti su 3,4 proc. augimu, prognozuotu žiemą. Ekonomikos augimą neigiamai veiks dėl didelės infliacijos lėtėjantis vartojimo augimas, tačiau jis išliks pakankamai stiprus dėl sukauptų santaupų ir valstybės paramos priemonių. Ekonomikos augimą taip pat palaikys didėjančios ES investicijos šalyje. Ekonomikos augimas, tikimasi, turėtų paspartėti 2023 metais, iki 2,6 proc.
Prognozuojama, kad vartotojų kainos Lietuvoje 2022 m. vidutiniškai augs 12,5 proc. Infliacijai didžiausią įtaką darys didėjančios energijos, maisto, paslaugų kainos. Prognozuojama, kad infliacija sulėtės iki 3 proc. 2023 m.
Prognozuojama, kad dėl sparčiai didėjančių valstybės išlaidų ir ribotų naujų biudžeto pajamų šaltinių valdžios sektoriaus deficitas padidės nuo 1 proc. BVP 2021 m. iki 4,6 proc. BVP 2022 m.
Pagrindiniai faktai
Ši prognozė pagrįsta techninėmis prielaidomis dėl valiutos kursų, palūkanų normų ir biržos prekių kainų (galutinė duomenų įtraukimo data – balandžio 29 d.). Dėl visų kitų gautų duomenų, įskaitant prielaidas dėl vyriausybių politikos, šioje prognozėje atsižvelgiama į informaciją, gautą iki balandžio 29 d. imtinai. Teikiant projekcijas laikomasi prielaidos, kad politika nesikeis, nebent būtų paskelbta nauja ir pakankamai išsami informacija apie politikos priemones.
Europos Komisija kasmet skelbia dvi išsamias prognozes (pavasarį ir rudenį) ir dvi tarpines prognozes (žiemos ir vasaros). Tarpinės prognozės apima visų valstybių narių metinį ir ketvirčio BVP ir einamųjų bei vėlesnių metų infliaciją, taip pat suvestinius ES ir euro zonos rodiklius.
Europos Komisijos 2022 m. vasaros ekonominėje prognozėje bus atnaujintos BVP ir infliacijos projekcijos ir ją tikimasi pateikti 2022 m. liepos mėn.
Daugiau informacijos
Visas dokumentas – 2022 m. pavasario ekonominės prognozė
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija