Visose ES valstybėse narėse paskelbti specialiosios „Eurobarometro“ apklausos rezultatai rodo, kad ES piliečiai iš esmės pritaria ES atsakui į Rusijos invaziją į Ukrainą.
Dauguma europiečių mano, kad nuo karo pradžios ES rodė solidarumą (ES 78 proc., Lietuvoje 74 proc.), o jos atsakas buvo vieningas (62 proc., Lietuvoje 49 proc.) ir greitas (ES 58 proc., Lietuvoje 50 proc.).
Labai didelė respondentų dalis pritaria nuosekliai paramai Ukrainai ir jos žmonėms. Visų pirma daugiau kaip devyni iš dešimties respondentų (ES 93 proc., Lietuvoje 96 proc.) pritaria humanitarinės pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms teikimui. 89 proc. europiečių (90 proc. lietuvių) pritaria minčiai priimti ES nuo karo bėgančius žmones. 80 proc. (89 proc. Lietuvoje) pritaria Ukrainai teikiamai finansinei paramai. 66 proc. (82 proc. Lietuvoje) sutinka, kad „Ukraina turėtų įstoti į ES, kai ji bus pasirengusi“, 71 proc. (82 proc. Lietuvoje) mano, kad Ukraina yra Europos šeimos dalis, o 89 proc. (94 proc. Lietuvoje) jaučia užuojautą ukrainiečiams.
Labai didelis pritarimas ir sankcijoms, taikomoms Rusijai po jos karinio išpuolio prieš Ukrainą. Didžioji dauguma europiečių (80 proc., lietuvių 86 proc.) pritaria ekonominėms sankcijoms Rusijai. 79 proc. europiečių (89 proc. lietuvių) pritaria sankcijoms Rusijos oligarchams, kad už invaziją atsakingas Rusijos politinis elitas patirtų aiškias ekonomines ir politines pasekmes.
Du trečdaliai europiečių (ES 67 proc., Lietuvoje 84 proc.) pritaria tam, kad ES finansuoja karinės įrangos pirkimą ir tiekimą Ukrainai. Be to, 76 proc. respondentų (Lietuvoje 84 proc.) mano, kad karas Ukrainoje rodo „glaudesnio karinio bendradarbiavimo ES viduje poreikį“.
Iš apklausos taip pat matyti didelės dalies respondentų pritarimas ES veiksmams energetikos srityje, kuriais siekiama panaikinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Plačiai sutariama dėl dujų saugyklų užpildymo ES, kad būtų išvengta stygiaus rizikos kitą žiemą (ES 87 proc., Lietuvoje 90 proc.), dėl ES priemonių didinti pastatų, transporto ir prekių energijos vartojimo efektyvumą (ES 85 proc., Lietuvoje 85 proc.) ir dėl to, kad dėl karo Ukrainoje reikia skubiau investuoti į atsinaujinančiuosius energijos išteklius (ES ir Lietuvoje 84 proc.). 90 proc. europiečių (94 proc. lietuvių) sutinka, kad Europos lygmeniu reikėtų imtis priemonių siekiant apriboti kylančių energijos kainų poveikį vartotojams ir įmonėms. 86 proc. Europos respondentų (88 proc. Lietuvoje) teigia, kad kylančios energijos kainos daro didelį poveikį jų perkamajai galiai.
Ši specialioji „Eurobarometro“ apklausa atlikta 27 ES valstybėse narėse 2022 m. balandžio 13–20 d. Iš viso internetu buvo apklausti 26 066 ES piliečiai.
Daugiau informacijos:
Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 506
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija