Europos Komisija patvirtino partnerystės sutartį su Lietuva, kuria nustatyta 6,4 mlrd. EUR sanglaudos politikos lėšų investavimo 2021–2027 m. laikotarpiu Lietuvos strategija.
Sanglaudos politikos fondų lėšomis bus toliau remiami Lietuvos regionai – skatinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, remiami pagrindiniai ES prioritetai, pavyzdžiui, žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Be to, šios lėšos padės šaliai siekti konkurencingo, novatoriško ir tvaraus ekonomikos augimo.
Kad Lietuva būtų žalesnė ir novatoriškesnė
Lietuva suplanavo daugiau kaip 2,1 mlrd. EUR (beveik 33 proc. visų lėšų) skirti investicijoms, kuriomis būtų remiama žalioji pertvarka pagal ES žaliąjį kursą ir galiausiai prisidedama prie šalies energetinio saugumo. Visų pirma, šalis siekia renovuoti 4 000 daugiabučių namų ir įgyvendinti nacionalinius tikslus 50 proc. elektros energijos ir 67 proc. šilumos gaminti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Didelė lėšų dalis bus skirta biologinės įvairovės apsaugai, žiedinės ekonomikos plėtrai ir tvariam, aplinką tausojančiam transportui.
954 mln. EUR Lietuva skirs savo ekonomikai pertvarkyti investuodama į mokslinius tyrimus ir inovacijas, mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei žinių komercinimą. Pirmenybė bus teikiama pažangiausių skaitmeninių technologijų diegimui siekiant padidinti mažųjų ir vidutinių įmonių našumą ir bendrą konkurencingumą.
Didesnė socialinė sanglauda
Lietuva labai skatins socialinę sanglaudą, šiam tikslui skirdama daugiau kaip 1,8 mlrd. EUR (t. y. apie 29 proc. lėšų). Šios lėšos padės įgyvendinti 2020 m. Lietuvai skirtas rekomendacijas, parengtas per Europos semestrą. Tai, be kita ko, rekomendacijos dėl skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo gerinant mokesčių ir išmokų sistemos struktūrą ir suteikiant daugiau galimybių naudotis kokybiškomis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis.
Lietuva taip pat sudarys geresnes sąlygas naudotis įtraukaus švietimo paslaugomis, visų pirma tiems, kam to labiausiai reikia. Šalis planuoja naudoti ES lėšas tam, kad būtų tęsiamas perėjimas nuo institucinės prie bendruomeninės globos paslaugų. Dėl investicijų daugiau žmonių galės įgyti darbo rinkai reikalingų įgūdžių, būtinų skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai. Pažeidžiamiausiems asmenims bus teikiama pagalba maistui įsigyti ir bazinė materialinė pagalba.
Vietos piliečių įtraukimas rengiant vietos projektus
Apie 962 mln. EUR skirta tvariai miestų plėtrai ir integruotai teritorinei plėtrai kaimo ir ne miesto vietovėse remti. Priimant sprendimus – nuo teritorinių strategijų rengimo iki projektų įgyvendinimo vietoje – bus įtraukiami piliečiai ir vietos valdžios institucijos ir jiems bus skiriama daugiau dėmesio.
Tausi žuvininkystė
Žuvininkystės programa, kurios vertė – apie 61 mln. EUR, pagerins sąlygas vykdyti žvejybos veiklą ir padės mažinti žvejybos poveikį aplinkai. Taip pat bus remiamas duomenų rinkimas ir kontrolės priemonių įgyvendinimas.
Europos Komisijos narių nuomonės
Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius: „
Už sanglaudą ir reformas atsakinga Europos Komisijos narė Elisa Ferreira: „Džiaugiuosi trečiąja 2021–2027 m. laikotarpio partnerystės sutartimi. Partnerystės sutarčių tvirtinimo procesas spartėja! Patvirtinus šią strateginių investicijų programą Lietuvai bus sudarytos sąlygos tapti ekologiškesnei, labiau skaitmeninei, novatoriškesnei ir atsparesnei. Sanglaudos politikos finansavimas bus labai naudingas visiems piliečiams, kad ir kurioje šalies vietoje jie gyventų, nes sanglaudos politika suteikia galimybę naudos iš ekonomikos augimo gauti visiems regionams, o vidaus skirtumus palikti praeityje.“
Pagrindiniai faktai
Partnerystės sutartis apima sanglaudos politikos fondus: Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), „Europos socialinį fondą +“ (ESF+), Sanglaudos fondą (SF), Teisingos pertvarkos fondą (TPF), Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondą (EJRŽAF).
Partnerystės sutartis su Lietuva apima 11 programų: 3 nacionalines ir 8 INTERREG programas (susijusias su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu). Be to, ja nustatomas tinkamumas finansuoti iš Teisingos pertvarkos fondo ir jo paramos įgyvendinimas regionuose, kuriuose esančius daug anglies dioksido išskiriančius pramonės įrenginius labiausiai neigiamai paveikė su klimato kaita susijusi pertvarka.
Galiausiai, partnerystės sutartis atspindi tvirtą Lietuvos įsipareigojimą koordinuotai naudoti sanglaudos politikos lėšas kartu su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (angl. RRF). Pagal ją Lietuvai numatyta skirti 2,2 mlrd. eurų.
Vykdydama sanglaudos politiką ir bendradarbiaudama su Europos Komisija, kiekviena ES valstybė narė parengia partnerystės sutartį – strateginį dokumentą, skirtą sanglaudos politikos fondų ir EJRŽAF investicijų programavimui daugiametės finansinės programos laikotarpiu. Sutartyje, sutelkiant dėmesį į ES prioritetus, išdėstoma valstybės narės nustatyta strategija ir investavimo prioritetai ir pateikiamas nacionalinių ir regioninių programų, kurios turi būti įgyvenamos vietoje, sąrašas, taip pat nurodomi preliminarūs metiniai finansiniai asignavimai kiekvienai programai.
Partnerystės sutartis su Lietuva yra trečia 2021–2027 m. finansavimo laikotarpio sutartis. Prieš tai patvirtintos Graikijos ir Voki
Daugiau informacijos:
2021–2027 m. ilgalaikis ES biudžetas ir priemonė „Next Generation EU“
Klausimai ir atsakymai apie 2021–2027 m. ES sanglaudos politikos teisės aktų rinkinį
Sanglaudos atvirųjų duomenų platforma
Sanglaudos politikos asignavimų paskirstymas pagal valstybes nares
2021–2027 m. partnerystės sutartys
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija