Lietuva

Žaliasis kursas. Naujais pasiūlymais siekiama, kad tvarūs gaminiai taptų norma, o Europa – labiau nepriklausoma nuo išteklių

Europos Komisija pristatė Europos žaliojo kurso pasiūlymų rinkinį, kuriuo siekiama, kad Europos Sąjungoje tvarūs gaminiai taptų norma, populiarėtų žiediniai verslo modeliai, o vartotojai įgytų galių prisidėti prie žaliosios pertvarkos. Kaip yra skelbusi Žiedinės ekonomikos veiksmų plane, Europos Komisija siūlo naujas taisykles, pagal kurias beveik visos ES rinkai pateikiamos fizinės prekės būtų draugiškesnės aplinkai, labiau žiedinės, energijos vartojimo aspektu tausesnės per visą būvio ciklą nuo projektavimo iki kasdienio naudojimo, paskirties keitimo ir pabaigos etapo.

Europos Komisijos pasiūlytos priemonės padės kurti tikrai žiedinę ES ekonomiką – atsietą nuo energijos ir išteklių, atsparesnę išorės sukrėtimams ir saugančią gamtą bei žmonių sveikatą. Pasiūlymai grindžiami sėkmingai veikiančiomis ES ekologinio projektavimo taisyklėmis, kurios ES padėjo labai sumažinti energijos suvartojimą, o vartotojams – sutaupyti nemažai pinigų. Vien 2021 m. esami ekologinio projektavimo reikalavimai leido vartotojams sutaupyti 120 mlrd. EUR. Be to, gaminių, kuriems taikomos šios taisyklės, metinis suvartojamos energijos kiekis buvo 10 proc. mažesnis. Iki 2030 m. naujoji sistema gali padėti sutaupyti 132 mln. tonų naftos ekvivalento (tne) pirminės energijos, o tai atitinka maždaug 150 mlrd. m³ gamtinių dujų, beveik tiek, kiek ES importuoja iš Rusijos.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius sakė: „Mūsų pasiūlymai dėl žiedinės ekonomikos sudaro sąlygas projektuoti gaminius visiems naudingu būdu, kuris atspindi mūsų planetos išgales ir saugo aplinką. Galėdami ilgiau dėvėti drabužius ar ilgiau naudotis telefonais ir daugeliu kitų gaminių Europos vartotojai daug sutaupys. O nusidėvėję daiktai, užuot virtę šiukšlėmis, taps naujomis ekonomikai reikalingomis medžiagomis, mažinančiomis Europos įmonių priklausomybę nuo importo.“

Siūlomas reglamentas dėl tvarių gaminių susijęs su gaminių projektavimu, kuris lemia iki 80 proc. gaminio būvio ciklo poveikio aplinkai. Pagal jo reikalavimus gaminiai bus tvaresni, patikimesni, pakartotinai naudojami, tobulinami, taisomi, lengviau prižiūrimi, atnaujinami, perdirbami ir tausūs energijos ir išteklių naudojimo aspektu. Be to, prie gaminių pritaikyti informacijos reikalavimai užtikrins, kad vartotojai sužinotų, koks jų pirkinio poveikis aplinkai. Visi reguliuojami gaminiai turės skaitmeninius pasus. Tai palengvins jų taisymą arba perdirbimą ir taps lengviau atsekti susirūpinimą keliančias medžiagas visoje tiekimo grandinėje. Taip pat gali būti įvestas ženklinimas. Pasiūlyme taip pat numatyta priemonių, kaip nutraukti neparduotų vartojimo prekių naikinimą, plėsti žaliuosius viešuosius pirkimus ir skatinti rinktis tvarius gaminius.

Šiandienos pasiūlymas dabar galiojančią Ekologinio projektavimo sistemą papildo dvejopai: pirma, maksimaliai praplečiama gaminių, kuriems ji taikoma, įvairovė ir, antra, išplečiama reikalavimų, kuriuos turi atitikti gaminiai, taikymo sritis. Įvedus ne tik energijos vartojimo efektyvumo, bet ir žiediškumo ir bendro gaminių aplinkosauginio ir klimato pėdsako mažinimo kriterijus, padidės nepriklausomybė nuo energijos ir išteklių ir sumažės tarša. Pasiūlymas sustiprins bendrąją rinką, nes bus išvengta teisinių nuostatų skirtumų tarp ES valstybių narių, atsiras galimybių imtis ekonominių inovacijų ir kurti darbo vietas, ypač atnaujinimo, priežiūros, perdirbimo ir taisymo sektoriuose. Pasiūlyme numatyta sistema ir procesas, kaip, glaudžiai bendradarbiaudama su visais suinteresuotaisiais subjektais, Europos Komisija palaipsniui nustatys reikalavimus kiekvienam gaminiui ar gaminių grupei.

Kartu su šiuo pasiūlymu Europos Komisija priėmė 2022–2024 m. Ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo darbo planą, kad būtų įtraukti nauji su energija susiję gaminiai ir atnaujinti bei padidinti jau reguliuojamiems gaminiams taikomi užmojai. Planas bus pereinamojo laikotarpio priemonė, kol įsigalios naujasis reglamentas, ir pirmiausia bus taikomas buitinei elektronikai (išmaniesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams, saulės baterijų plokštėms), kurių atliekų srautas auga sparčiausiai.

Siekiant, kad tvarūs gaminiai išpopuliarėtų visoje ES rinkoje, šiandien taip pat pristatomos tikslinės sektorinės iniciatyvos: ES tvarių ir žiedinių tekstilės gaminių strategija ir Statybos produktų reglamento peržiūra. Jos apims dvi didelio poveikio prioritetines gaminių grupes.

ES tvarių ir žiedinių tekstilės gaminių strategijoje išdėstyta vizija ir konkretūs veiksmai, kaip pasiekti, kad iki 2030 m. ES rinkai teikiami tekstilės gaminiai būtų ilgaamžiai, perdirbami ir, kiek įmanoma, pagaminti iš perdirbtų pluoštų, be pavojingųjų medžiagų ir atsižvelgiant į socialines teises ir aplinką. Aukštos kokybės tekstilės gaminius vartotojai naudos ilgiau, greita mada turėtų tapti nebemadinga, o ekonomiškai pelningos antrų rankų ir taisymo paslaugos turėtų būti plačiai prieinamos.

Konkurencingame, atspariame ir novatoriškame tekstilės sektoriuje gamintojai turi prisiimti atsakomybę už savo gaminius visoje vertės grandinėje, taip pat ir tada, kai šie tampa atliekomis. Tai leis žiedinei tekstilės ekosistemai suklestėti, apsirūpinus pakankamais pajėgumais vykdyti novatorišką grąžinamąjį pluošto perdirbimą į pluoštą, o tekstilės deginimas ir šalinimas sąvartynuose turės būti sumažinti iki minimumo.

Nuo 2011 m. galiojančio Statybos produktų reglamento peržiūra reiškia, kad taisyklės taps griežtesnės ir modernesnės. Atsiras suderinta statybos produktų poveikio aplinkai ir klimatui vertinimo ir informavimo apie jį sistema. Naujais produktams keliamais reikalavimais bus užtikrinta, kad statybos produktų projektavimas ir gamyba neatsiliktų nuo pažangos, todėl jie bus patvaresni, pataisomi, perdirbami ir lengviau atnaujinami.

Daugiau informacijos:

Visas pranešimas spaudai

Klausimai ir atsakymai apie tvarių gaminių iniciatyvą

Klausimai ir atsakymai apie tekstilės gaminių strategiją

Klausimai ir atsakymai apie statybines medžiagas

 

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija