Europos Parlamentas ir Europos Komisija skelbia duomenis apie bendrą specialiąją „Eurobarometro“ apklausą dėl Europos ateities. Apklausoje išryškinamas jaunų europiečių požiūris į iššūkius, su kuriais susiduria Europos Sąjunga. Taip pat joje pabrėžiama jaunimo dalyvavimo Konferencijoje dėl Europos ateities svarba.
Europos ateitis
„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 91 proc. 15–24 m. amžiaus jaunuolių mano, kad kova su klimato kaita gali padėti pagerinti jų pačių sveikatą ir gerovę, o 55 m. ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje taip manančių yra 84 proc. 87 proc. visų respondentų taip pat pritaria šiam požiūriui (Lietuvoje 89 proc.) Beveik kas antras europietis (49 proc.) mano, kad klimato kaita yra pagrindinis pasaulinis iššūkis ES ateičiai (Lietuvoje 36 proc.), ir labai pritaria Europos žaliojo kurso aplinkos apsaugos tikslams: 88 proc. mano, kad svarbu didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį Europos ekonomikoje ir didinti energijos vartojimo efektyvumą (Lietuvoje 90 proc.), o 80 proc. mano, kad svarbu pasiekti, jog iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu, kuriame skatinama netaršių ir mažataršių transporto priemonių rinkos plėtra (Lietuvoje 79 proc.).
Kiti būsimi pasauliniai iššūkiai, į kuriuos atkreipė dėmesį respondentai, – tai sveikatos priežiūra (34 proc., o Lietuvoje 47 proc.) ir priverstinė migracija bei perkėlimas (tai paminėjo apie 30 proc. apklausos dalyvių, atitinkamai 21 proc. apklaustųjų Lietuvoje).
Apklausa parodė, kad du Europos ateičiai naudingiausi aspektai – tai panašus pragyvenimo lygis (ES 31 proc., Lietuvoje 53 proc.) ir bendra sveikatos politika (ES 22 proc., Lietuvoje 24 proc.). Europiečiai taip pat teikia pirmenybę didesniam ES valstybių narių solidarumui (ES 21 proc., Lietuvoje 17 proc.) ir energetinei nepriklausomybei (ES 20 proc., Lietuvoje 23 proc.).
ES privalumai, iššūkiai ir vertybės
Keturios dažniausiai minimos problemos, su kuriomis susiduria pati ES, – tai socialinė nelygybė (ES 36 proc., Lietuvoje 47 proc.), nedarbas (ES 32 proc., Lietuvoje 28 proc.), migracijos problemos (ES 31 proc., Lietuvoje 39 proc.). 32 proc. respondentų Europoje (Lietuvoje 20 proc.) nurodė, kad, kaip ir pasaulinių iššūkių atveju, aplinkos klausimai ir klimato kaita taip pat yra svarbūs ES spręstini uždaviniai.
Europiečiai mano, kad ES pagarba demokratijai, žmogaus teisėms ir teisės viršenybei (ES 27 proc., Lietuvoje 21 proc.) yra pagrindinis ES privalumas, kartu su jos ekonomine, pramonine ir prekybine galia (ES 25 proc., Lietuvoje 17 proc.).
Pasak respondentų, taika (ES 49 proc., Lietuvoje 44 proc.), nuomonės laisvė (ES 47 proc., Lietuvoje 37 proc.), socialinė lygybė ir solidarumas (ES 45 proc., Lietuvoje 36 proc.), tolerancija ir atvirumas kitiems (ES 44 proc., Lietuvoje 38 proc.) yra geriausiai ES įtvirtintos vertybės, palyginti su kitomis šalimis.
Gyvenimas Europos Sąjungoje
Didžioji dauguma europiečių sutinka, kad jiems patinka gyventi Europos Sąjungoje (ES 81 proc., Lietuvoje 83 proc.) ir savo šalyje (ES 89 proc., Lietuvoje 87 proc.), taip pat jie patenkinti savo šeimos gyvenimu (ES 89 proc., Lietuvoje 83 proc.). 68 proc. europiečių pritaria, kad neramumų krečiamame pasaulyje ES yra stabilumo sala (Lietuvoje 66 proc.), o 67 proc. sutinka, kad ES projektas Europos jaunimui suteikia ateities perspektyvų (Lietuvoje 80 proc.)
Konferencija dėl Europos ateities
Apie 43 proc. europiečių (42 proc. lietuvių) mano, kad jaunosios kartos įtraukimas į Konferenciją dėl Europos ateities būtų naudingiausias dėl to, kad leistų sutelkti dėmesį į jiems rūpimus klausimus. Jų dalyvavimo svarba Konferencijoje taip pat susijusi su jų turima energija ir motyvacija imtis reformų ir pokyčių (tai nurodė 35 proc. europiečių ir 43 proc. lietuvių) ir jų siekiu dar labiau aktualizuoti Europos ateitį sprendžiant šiandienos visuomenės uždavinius (ES 33 proc., Lietuvoje 20 proc.).
Europos piliečiams teberūpi toliau prisidėti prie Konferencijos dėl Europos ateities ir joje dalyvauti. Nors atsakymai į apklausą yra jiems tinkamiausias būdas tai padaryti, kaip nurodė daugiau kaip pusė europiečių (59 proc. europiečių, 36 proc. lietuvių), beveik kas antras europietis (ES 46 proc., Lietuvoje 32 proc.) galėtų save įsivaizduoti dalyvaujant posėdžiuose savo regione. Kitos patrauklios piliečių dalyvavimo formos – tai dalyvavimas internetinėse konsultacijose (ES 40 proc., Lietuvoje 27 proc.), idėjų ir pasiūlymų teikimas Europos ir nacionaliniams politikams (ES 39 proc., Lietuvoje 20 proc.) ir dalyvavimas Europos kultūros ir sporto renginiuose, susijusiuose su Konferencija (ES 39 proc., Lietuvoje 30 proc.).
Apskritai, europiečiai mano, kad pagrindiniai Konferencijos klausimai – tai klimato kaita ir aplinka (ES 44 proc., Lietuvoje 31 proc.), sveikata (ES 40 proc., Lietuvoje 49 proc.), taip pat stipresnė ekonomika, socialinis teisingumas ir darbo vietos (ES 40 proc., Lietuvoje 43 proc.).
Aiškiai tikimasi, kad Konferencija turėtų duoti apčiuopiamų rezultatų. Iš tiesų dalyvauti Konferencijos veikloje respondentus labiausiai paskatintų jų įsitikinimas, kad jų dalyvavimas turės realų poveikį (ES 53 proc., Lietuvoje 52 proc.).
Piliečių balsas Europos Sąjungoje
90 proc. europiečių, tokia pati dalis lietuvių sutinka, kad priimant sprendimus dėl Europos ateities reikėtų labiau atsižvelgti į ES piliečių nuomonę. 55 proc. europiečių (47 proc. lietuvių) nurodo, kad balsavimas Europos Parlamento rinkimuose yra vienas iš veiksmingiausių būdų užtikrinti, kad ES lygmens politikos formuotojai įsiklausytų į jų nuomonę.
Pagrindiniai faktai
Europos piliečių forumuose rengiamos ir patvirtinamos Konferencijai dėl Europos ateities skirtos rekomendacijos, o šiandienos specialiojoje „Eurobarometro“ apklausoje Nr. 517 „Europos ateitis“ pateikiama įžvalgų apie europiečių nuomones ir požiūrį į Konferenciją dėl Europos ateities ir pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria Europos Sąjunga.
Apklausa, kurią bendrai užsakė Europos Parlamentas ir Europos Komisija, 27-iose ES valstybėse narėse buvo atlikta 2021 m. rugsėjo 16 d. – spalio 17 d. (banga EB 96.1). Apklausa buvo vykdoma tiesiogiai, o prireikus dėl koronaviruso pandemijos pokalbiai buvo organizuojami internetu. Iš viso buvo surengta apie 26 530 pokalbių.
Daugiakalbėje skaitmeninėje platformoje, skirtoje Konferencijai dėl Europos ateities, visi europiečiai gali pasidalyti savo idėjomis, kaip formuoti mūsų bendrą ateitį.
Specialioji „Eurobarometro“ apklausa pateikta naujoje „Eurobarometro“ svetainėje, kurioje galima susipažinti su „Eurobarometro“ apklausomis ir abiejų institucijų nuo 1974 m. paskelbtais duomenimis.
Daugiau informacijos:
Specialioji „Eurobarometro“ apklausa dėl Europos ateities (2022 m. sausis)
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija