Struktūrinės priemonės, pagerinančios ES kredito įstaigų atsparumą – dažniausiai užduodami klausimai

Struktūrinės priemonės, pagerinančios ES kredito įstaigų atsparumą – dažniausiai užduodami klausimai
Siūlomas Reglamentas dėl struktūrinių priemonių, siekiančių pagerinti ES kredito įstaigų atsparumą bei toliau stiprinančių ES bankų sistemos stabilumą ir atsparumą.Pasiūlymu baigiamas finansų reguliavimo reformas per pastaruosius kelerius metus, nustatant taisykles dėl struktūrinių pokyčių dėl „pernelyg didelių, kad žlugtų bankai“ (TBTF). Tokiu banku yra laikomas bankas, kurio žlugimo pasekmės turi svarios įtakos visai finansinei sistemai. Siekiant išvengti šio realaus pavojaus, pasiūlymas būtųuždrausti užsiimti spekuliacine veikla (patentuota prekyba, t.y. prekyba, naudojant savopinigus, o ne klientų vardu). Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į rekomendacijas, pateiktas Aukšto lygio ekspertų grupės, kuriai vadovavo Suomijos banko valdytojasErkki Liikanen (daugiau info angl. k. IP/12/1048).

Kodėl struktūrinė reforma yra reikalinga?

Per paskutiniuosius penkerius metus ES ėmėsi daug reformų siekdama sukurti saugesnę, skaidresnę ir atsakingesnę finansinę sistemą, tarnaujančią ekonomikai ir visuomenei. Tačiau bankų dydis ir kompleksiškumas ir toliau kelia susirūpinimą. Jie naudojasi prielaida, kad valstybė bus žengs žingsnį ir išgelbės juos nuo žlugimo, naudodama mokesčių mokėtojų pinigus.

Tokia netiesioginė valstybės parama turi tiesioginę įtaką banko finansavimo išlaidoms, taip iškraipydama bankų rinką. Ši netiesioginė parama veda prie didelės moralinės rizikos prisiėmimo ir silpnesnės rinkos drausmės.

Daugiau informacijos anglų kalba: http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-14-63_en.htm?locale=en

Informaciją parengė:
Evelina J. Nosirevaite
Enterprise Europe Network
(Europos verslo ir inovacijų tinklo) projekto vadybininkė