Strateginės ES prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės

STRATEGINĖS ES PRISITAIKYMO PRIE KLIMATO KAITOS PRIEMONĖS

ES įsipareigojusi mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tačiau užsibrėžti tikslą tik sumažinti laipsnišką Žemės atmosferos atšilimą nepakanka. Žmonių gyvybei, sveikatai, pragyvenimo šaltiniams ir asmeniniam turtui jau kyla pavojus dėl nuolat gausėjančių ekstremalių klimato reiškinių. Pietų ir Vidurio Europą ištinka vis daugiau karščio bangų, miškų gaisrų ir sausrų. Šiaurės ir šiaurės rytų Europoje tikėtini dažnesni potvyniai ir didesnė pakrančių erozija.Vienos šalys jau imasi veiksmų pasaulinio atšilimo poveikiui mažinti, bet kitos dėl įvairių priežasčių – dar ne, todėl Europos Komisija siūlo labiau koordinuoti veiksmus.

Toks siūlymas pagrįstas. Jeigu kurioje nors šalyje ar regione nebus tinkamai pasirengta, gali kilti problemų kitur. Ekstremalių meteorologinių reiškinių, pvz., potvynių, erozijos ir miškų gaisrų padariniai dažnai kelia kelioms šalims bendras problemas. Vykydant ES strategiją didžiausias dėmesys būtų sutelktas į:

  • pagalbą šalims ir miestams parengti prisitaikymo prie klimato kaitos planus, skiriant finansavimą ir teikiant kitų formų paramą;
  • tai, kad į pačių svarbiausių ekonomikos sektorių – žemės ūkio, žuvininkystės ir pan. – ES programas ir regioninius projektus būtų įtrauktos atitinkamos priemonės. Tuo būtų siekiama sukurti atsparesnę infrastruktūrą ir paskatinti piliečius, įmones ir vyriausybes apsidrausti nuo nuostolių dėl nelaimių;
  • galimų klimato kaitos padarinių mokslinių tyrimų skatinimą ir informacinio ES prisitaikymo prie klimato kaitos tinklo internete plėtimą. Nacionaliniais planais būtų skatinama ieškoti nebrangių sprendimų, kuriais būtų skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas. Šių veiksmų alternatyva yra nedaryti nieko, bet tai ES ekonomikai iki 2050 m. galėtų kainuoti apie 250 mlrd. eurų kasmet.

Draudimas nuo nelaimių

Europos Komisija taip pat vykdo nuomonių apklausą apie tai, ar ES turi imtis veiksmų, kad būtų užtikrinta pakankama draudimo apsauga nuo gaivalinių nelaimių sukeltų nuostolių. Jeigu bendruomenėms, kurios neturės pakankamos draudimo apsaugos nuo didelės nelaimės, reikės padėti valstybės lėšomis, gali iškilti grėsmė jos finansiniam stabilumui.

Tolesni veiksmai

Europos Komisija svarstys galimybę siūlyti ES teisės aktą, pagal kurį būtų reikalaujama kad šalys parengtų ir įgyvendintų planus, jeigu dabartinė savanoriška tvarka iki 2017 m. neduotų rezultatų.

Informacijos šaltinis: http://ec.europa.eu/news/environment/130418_lt.htm

Informaciją parengė:
Evelina J. Nosirevaitė
Enterprise Europe Network
(Europos verslo ir inovacijų tinklo) projekto vadybininkė