Siūloma nustatyti maksimalias Baltijos jūroje sugaunamos žuvies kiekio ribas

Antradienį Europos Parlamentas pritarė daugiamečio Baltijos jūros menkių, šprotų (kilkių) ir strimelių valdymo plano projektui. Jis taps pirmuoju 2014 m. reformuotos ES žuvininkystės politikos tokio tipo planu. Europarlamentarai siūlo kelių metų laikotarpiui nustatyti maksimalias sugaunamos žuvies kiekio ribas ir taip suteikti žvejams didesnį savo veiklos nuspėjamumą.

„Tai ilgai lauktas pilotinis pasiūlymas, skirtas užtikrinti tvarų žuvies išteklių valdymą, o kartu apsaugoti žvejų pragyvenimo šaltinį. Kelių žuvies rūšių išteklių valdymas viename plane leis tai daryti veiksmingiau, taip pat atsižvelgti į naujausius mokslo tyrimus dėl išteklių kiekio, jų tarpusavio santykio ir ekologinių poreikių“, – pažymėjo EP pranešėjas Jarosław Wałęsa (Europos liaudies partija, Lenkija).

Nuo 2008 m. iki šiol ES veikė menkių valdymo planas. Pernai reformavus ES žuvininkystės politiką, nutarta kelių rūšių žuvies išteklius planuoti keleriems metams į priekį. Todėl naujasis planas pirmą kartą bendrai reguliuos menkių, šprotų ir strimelių išteklių Baltijos jūroje valdymą, nes šios žuvys tarpusavyje susijusios. Menkės minta šprotais ir iš dalies strimelėmis, o pastarosios kartais minta menkių ikrais.

EP nariai siekia, kad daugiametis Baltijos jūros žuvies valdymo planas užtikrintų tvarią žvejybą, t.y. sužvejotos žuvies kiekis neviršytų jų atsinaujinimo masto.
Naujasis planas dar nėra suderintas su ES Taryba, todėl Europos Parlamentas artimiausiu metu su ja pradės derybas dėl galutinio teisės akto projekto. Šiuo tikslu, pritarę pataisoms, EP nariai atidėjo balsavimą dėl teisėkūros rezoliucijos.