Lithuanian 2010 m. kovo 31 d. priimtoje 2007–2013 m. ES sanglaudos programų įgyvendinimo ataskaitoje teigiama, kad per paskutinius trejus metus darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo Europoje investiciniams projektams jau skirta 93 mlrd. EUR arba 27 % ES lėšų. Ataskaitą pristatė už regioninę politiką atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas ir už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas Komisijos narys László Andoras. Joje pirmą kartą vertinama, kiek kiekviena šalis pažengė įgyvendindama sutartus ES tikslus. Iš ataskaitoje pateiktų duomenų matyti, ar valstybių narių programos tinkamai suderintos su ES darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo tikslais. Ji taps diskusijų apie sanglaudos politikos programų rezultatus ir uždavinius pagrindu. Be to, ataskaitoje valstybės narės raginamos geriau įgyvendinti programas ir tinkamiau panaudoti sanglaudai skirtas lėšas, pvz., jas skiriant geležinkelių sektoriui, svarbiausiems energetikos ir aplinkosaugos projektams ir socialinei įtraukčiai.
Už regioninę politiką atsakingas Europos Komisijos narys Johannesas Hahnas sakė: „Ši ataskaita – tai nauja sanglaudos politikos įgyvendinimo priemonė. Ja įvykdytas mūsų siekis sukurti patikimą programavimo laikotarpio investicijų iš struktūrinių fondų įgyvendinimo sistemą. Aišku, pasaulinė ekonomikos krizė turėjo padarinių politikos įgyvendinimui, tačiau bendra padėtis yra gera. Matyti, kad sanglaudos politikos investicijos į regionus duoda rezultatų. Suderintos strategijos įgyvendinamos tinkama sparta. Tokiuose svarbiuose sektoriuose, kaip mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei inovacijų, pažanga daroma itin greitai. Dabar valstybėms narėms atėjo laikas žengti dar vieną žingsnį ir pagerinti programų įgyvendinimą.“
Už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas Komisijos narys László Andoras sakė: „Darbo ieškantiems asmenims siūloma vis daugiau iš Europos socialinio fondo finansuojamų ir teigiamų rezultatų duodančių mokymų ir kvalifikacijos kėlimo kursų. Labiausiai nuo ekonomikos nuosmukio nukentėjusiems asmenims galima suteikti daugiau pagalbos. Valstybės narės turi padidinti investicijas į prioritetines socialinės įtraukties ir institucinių gebėjimų ugdymo sritis, kad programas galėtų vykdyti veiksmingiau.“ Jis taip pat pridūrė: „Dėl krizės tapo aišku, koks svarbus ir vertingas Europos socialinis fondas: žmonėms įdarbinti dažniausiai buvo taikomos su aktyvia darbo rinkos politika susijusios priemonės.“
Naudos iš Sanglaudos politikos programų gauna milijonai Europos gyventojų ir šimtai tūkstančių jos įmonių. 27 valstybių narių ataskaitomis pagrįstoje Komisijos ataskaitoje pateikta svarbi ir aktuali informacija apie struktūrinių fondų panaudojimo galimybes siekiant greičiau įveikti ekonomikos krizę. Kaip priežiūros priemonė ši ataskaita padeda nustatyti, kokiose investavimo srityse reikia imtis veiksmų, kad būtų sparčiau atrenkami ir vykdomi 2007–2013 m. programavimo laikotarpio bendrai finansuojami projektai.
Dalį sanglaudos politikos lėšų (maždaug 230 mlrd. EUR) buvo numatyta investuoti į svarbiausias ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkės sritis. Ataskaitoje teigiama, kad tokiose svarbiose srityse kaip moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra (MTTP), inovacijos, mokymasis visą gyvenimą ir aktyvios darbo rinkos politika padaryta didelė pažanga, tačiau reikėtų dėti daugiau pastangų geležinkelių sektoriaus, svarbių energetikos ir aplinkosaugos sektorių, skaitmeninės ekonomikos ir socialinės įtraukties sričių projektams įgyvendinti. Komisija ragina valstybes nares šioms prioritetinėms sritims skirti daugiau dėmesio ir prireikus parengti veiksmų planus, skirtus dėl vėlavimų kilusioms problemoms spręsti.
Nepaisant staigaus socialinės ir ekonominės padėties suprastėjimo 2007–2009 m., ataskaitoje nustatytas tvirtas įsipareigojimas įgyvendinti pradinius programų tikslus. Konkretiems projektams visoje ES įgyvendinti jau vidutiniškai skirta per 27 % 2007–2013 m. laikotarpio lėšų; tai daugiau nei 93 mlrd. EUR investicijų (žr. pridedamą MEMO/10/115, kuriame nurodomi projektų atrankos duomenys pagal valstybes nares).
Ataskaitoje taip pat pateikiami 40 atrinktų projektų pavyzdžiai (žr. MEMO/10/115), kuriais iliustruojami įvairūs investicijų prioritetai. Joje aiškiai siejamas programų įgyvendinimas ir siektini „Europa 2020“ tikslai – diegti daugiau inovacijų, sukurti išmanesnę ir ekologiškesnę socialinės įtraukties ekonomiką.
Aišku, kad pasaulinė ekonomikos krizė paveikė programų įgyvendinimą. Daugelyje ataskaitų nurodoma, kad dėl krizės sunkiau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Padėčiai ištaisyti programos buvo keičiamos idant geriau tiktų spręsti dėl krizės kilusius uždavinius (IP/09/1175). Daugelis valstybių narių nusprendė programas vykdyti lanksčiai ir prireikus persvarstyti prioritetus, taip siekdamos patenkinti naujus verslininkų, ilgalaikių bedarbių ir neseniai netekusių darbo asmenų poreikius. Taigi, sanglaudos politikos lėšos iš esmės skirstomos nuosekliai, nes valstybės narės naudodamosi ES išteklių stabilumu net ekonomikos krizės laikotarpiu toliau investuoja ir planuoja svarbiausias investicijas.
2007–2013 m. Europos Sąjunga iš trijų fondų – Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo – į 27 valstybes nares investuos 347 mlrd. EUR. Tai sudarys 35 % viso to paties laikotarpio ES biudžeto (975 mlrd. EUR).
Daugiau informacijos apie strateginę ataskaitą ir nuorodas į 27 valstybių narių strategines ataskaitas rasite
http://ec.europa.eu/regional_policy/policy/reporting/index_en.htm
Daugiau informacijos apie Europos sanglaudos politiką rasite
http://ec.europa.eu/regional_policy/index_en.htm (Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas)
http://ec.europa.eu/esf (Europos socialinis fondas)
Garsinės ir vaizdinės medžiagos apie Europos socialinio fondo remiamus projektus ir asmenis rasite
http://ec.europa.eu/employment_social/esf/video/videos_en.htm
Informaciją patalpino:
Daiva Vyšniauskienė, Enterprise Europe Network projekto vadovė