Lithuanian 
Visa ES bendrai padarė pažangą, bet kai kurios valstybės narės turi nuveikti daugiau, kad pasivytų kitas ir taptų konkurencingesnės.
Dauguma ES šalių diegdamos inovacijas daro pažangą. Tačiau, kaip rodo metinė mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo rezultatų suvestinė, kai kurių šalių pastangos nepakankamos ir jos pradeda atsilikti.
Suvestinė padeda ES šalims nustatyti tiek tai, kas yra pagrindinė inovacijų diegimo varomoji jėga, tiek tai, į ką reikia nukreipti pastangas siekiant skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Rezultatų suvestinėje šalys lyginamos pagal investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą dydį bei kitus 23 rodiklius.
Lietuva vertinime patenka prie vidutiniokų, kurie inovacijų srityje yra žemiau vidutinio ES lygio.
Šalis turi santykinį pranašumą žmogiškojo kapitalo, finansavimo ir paramos verslui srityse. Santykinis silpnumas pastebimas mokslinių tyrimų sistemos atvirume ir patrauklume bei intelektinio kapitalo trūkume.
Lietuva pirmauja visoje ES pagal žmonių užimtumo ir įdarbinimo augimą daug žinių reikalaujančiuose sektoriuose. Didelis augimas pastebimas išlaidoms inovacijų, nesusijusių su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, kūrimui, bendrijos prekės žeklams ir licenzijoms, kitų šalių patentų įsigijimui. Stipriai sumažėjo naujų rinkai ir/arba įmonei inovacijų pardavimai. Įmonių investicijų ir intelektinio kapitalo augimo rodikliai yra daug didesni nei ES vidurkis, tačiau stipriai atsiliekame nuo ES vidurkio inovatorių ir ekonominės naudos iš sukurtų inovacijų srityse.
Investicijų skirtumai
Iš suvestinės matyti, kad tradicičkai inovacinės šalys ir toliau daro pažangą. Kitose šalyse inovacijų diegimo pažanga lėtesnė arba jų netgi diegiama mažiau.
Kaip ir ankstesniais metais, geriausių rezultatų pasiekė Švedija, po jos – Vokietija, Danija ir Suomija. Daugiau inovacijų diegiama Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje.
Inovacijų varomoji jėga
Diegti daugiau inovacijų labiausiai skatina mažosios įmonės ir gebėjimas idėjas paversti komerciniais produktais bei paslaugomis. Geriausių rezultatų pasiekusiose šalyse taip pat labai remiami moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra. Remiant nacionalines inovacijų diegimo pastangas labai svarbus įmonių ir universitetų vaidmuo.
Palyginti su kitomis ES šalimis, visų inovacijų diegimo lyderių verslo sektoriai daugiau investuoja į mokslinius tyrimus ir prašo įregistruoti daugiau patentų. Šioms šalims taip pat būdingas gerai išplėtotas aukštojo mokslo sektorius bei glaudūs pramonės ir mokslo sektorių ryšiai.
Inovacijų sąjunga
Spartesnis naujovių diegimas ir kliūčių, trukdančių geroms idėjoms patekti į rinką, šalinimas yra vieni iš svarbiausių ES strategijos „Inovacijų sąjunga“, skirtos konkurencingumui didnti, ekonomikos augimui skatinti ir darbo vietoms kurti, punktų.
Iš pažangos ataskaitos matyti, kad rezultatai neblogi – pradėta įgyvendinti 80 % strategijos pasiūlymų. Pagal šią strategiją taip pat skatinama viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, sudaromos geresnės galimybės gauti finansavimą ir rasti kvalifikuotų darbuotojų, mažinamas biurokratizmas ir naujų idėjų patentavimo išlaidos.
Strategija bandoma sumažinti ES atsilikimą nuo pasaulio inovacijų lyderių Pietų Korėjos, JAV ir Japonijos. Pietų Korėja vis labiau lenkia ES, bet nuo 2008 m. ES vejasi JAV ir Japoniją.
Daugiau informacijos ir tyrimo apžalgą rasite čia…
Aivaras Knieža
Projekto vadovas – koordinatorius
Europos verslo ir inovacijų tinklas