Maži bepiločiai orlaiviai, populiariai vadinami dronais, gali būti naudojami įvairioms funkcijoms atlikti – nuo fotografavimo ir filmavimo iki dujotiekių apžiūros ir pasėlių purškimo. Tačiau jie taip pat gali kelti grėsmę lėktuvams ir žmonių privatumui. Ketvirtadienį Transporto komitetas pritarė ES aviacijos saugumo taisyklių pakeitimams, kuriais, be kita ko, būtų nustatyti esminiai saugumo reikalavimai dronams. Šiuo metu lengvesni nei 150 kg dronai reguliuojami nacionaliniu lygmeniu ir skirtingos šalys jiems taiko skirtingus techninius, saugumo ir licencijavimo reikalavimus. Tai sukelia nemažai nepatogumų dronų gamintojams ir

Spalio 25 d. Komisija paskelbė planus pertvarkyti įmonių apmokestinimą bendrojoje rinkoje, užtikrinant ekonomikos augimui palankesnę ir sąžiningesnę pelno mokesčio sistemą. Komisija paskelbė planus pertvarkyti įmonių apmokestinimą bendrojoje rinkoje, užtikrinant ekonomikos augimui palankesnę ir sąžiningesnę pelno mokesčio sistemą. Vykdant platesnę pelno mokesčių reformą atnaujinta bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB) suteiks galimybę lengviau ir pigiau užsiimti verslu bendrojoje rinkoje ir drauge bus veiksminga kovos su mokesčių vengimu priemonė. Pirmą kartą 2011 m. pateikta BKPMB buvo siekiama stiprinti bendrąją rinką įmonėms. Valstybės narės jau padarė

Europos Komisija patvirtino iš ES biudžeto skiriamą 222,7 mln. eurų vertės investicijų paketą, skirtą paremti Europos perėjimui į tvaresnę ir mažo anglies dioksido kiekio ekonomiką. ES finansavimas pritrauks papildomų investicijų, tad į 23 valstybėse narėse įgyvendinamus 144 naujus projektus iš viso bus investuota 398,6 mln. eurų. Parama teikiama pagal aplinkos ir klimato politikos programą LIFE. 323,5 mln. eurų bus skiriama aplinkos ir išteklių naudojimo efektyvumo, gamtos ir biologinės įvairovės, aplinkos valdymo ir informavimo projektams. Už aplinką, jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingas Europos

2016 m. spalio 30 d. Europos Komisijos pirmininkas J.-C. Junckeris, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D. Tuskas, Slovakijos Ministras Pirmininkas R. Fico ir Kanados Ministras Pirmininkas J. Trudeau pasirašė ES ir Kanados išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (IEPS arba CETA). Šis susitarimas bus naudingas stambiems bei smulkiems eksportuotojams ir suteiks naujų galimybių Europos ir Kanados įmonėms, jų darbuotojams ir kitiems vartotojams. Bus panaikinti beveik visi (99 proc.) importo muitai, todėl Europos pramonės prekių ir žemės ūkio produktų eksportuotojai kasmet sutaupys daugiau nei

Europos Komisija pagal partnerystės priemonę patvirtino aštuonis naujus projektus, kurių bendra vertė – daugiau kaip 32 mln. EUR. Taip siekiama glaudžiau bendradarbiauti su šalimis partnerėmis prioritetinėse srityse. Šiais veiksmais bus padedama siekti strateginių Europos Sąjungos tikslų išorės santykių srityje, stiprinant partnerystę su trečiosiomis šalimis visame pasaulyje tokiais svarbiais klausimais kaip klimato kaita, darnus vystymasis, tarptautinė skaitmeninė darbotvarkė ir civilinė aviacija. Į naująjį projektų rinkinį įtraukta plataus užmojo pavyzdinė programa, grindžiama ES bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos išorės aspektu (8 mln. EUR), kuria siekiama

<img class="size-medium wp-image-7968 alignleft" src="http://paramaverslui.eu/wp-content/uploads/2016/11/laima-andrikiene-300x163 discount levitra online.png" alt="Laima Andrikienė" width="300" height="163" srcset="http://paramaverslui.eu/wp-content/uploads/2016/11/laima-andrikiene-300x163.png 300w, http://paramaverslui.eu/wp-content/uploads/2016/11/laima-andrikiene.png 330w" sizes="(max-width: 300px) 100vw, 300px" />Lapkričio 3 d.  Europos įmonių tinklas (angl. Enterprise Europe Network), veikiantis Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, surengė įmonių susitikimą – diskusiją su Europos Parlemento nare dr. Laima Andrikiene. Europos Parlemento Tarptautinės prekybos komiteto narė pristatė Tarptautinės ir užsienio prekybos susitarimų TTIP (Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimas tarp ES it JAV) ir CETA (ES ir Kanados laisvosios prekybos sutartis) aktualijas. Pasak

Enterprise Europe Network, veikiantis Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, kartu su Kroatijos Respublikos ambasada Lietuvoje 2016 m. lapkričio 9 d. surengė verslo pusryčius tema “Kroatija – Lietuvos verslo partnerė”. Renginio dalyvius pasveikino Vilniaus PPAR generalinis direktorius dr. Almantas Danilevičius ir pristatė garbų svečią - Kroatijos Respublikos ambasados Laikinajį reikalų patikėtinį Krešimir Kedmenec, kuris išsamiai apibūdino Kroatijos ekonominę situaciją, pagrindinius ūkio sektorius bei Lietuvos ir Kroatijos ekonominius ryšius.   „Daugeliui jūsų Kroatija asocijuojasi su atostogomis, gražia gamta, tačiau yra daugybė sričių, kuriose

Europos Komisija nori sukurti bendrus skaitmeninius vartus (angl. Single Digital Gateway) visiems Europos piliečiams ir verslo įmonėms. Šiuose vartuose bus galima rasti pagrindinę informaciją apie gyvenimą, darbą arba verslą kitose Europos Sąjungos šalyse. Šiuo tikslu Europos Komisija kviečia piliečius, verslą ir valdžios institucijas išsakyti savo nuomonę, kokia informacija apie nacionalines taisykles, reikalavimus ir procedūras jiems yra reikalingiausia keliaujant į kitą ES šalį, planuojant joje gyventi, dirbti arba imtis verslo. Tai padaryti galima užpildant Europos Komisijos parengtą klausimyną iki šių metų lapkričio

Ūkio ministerija, siekdama paskatinti labai mažas, mažas ir vidutines įmones investuoti į gaminių ir paslaugų dizaino sprendimus, kviečia pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Dizainas LT“. Pagal šią priemonę finansuojamoms veikloms pirmuoju kvietimu numatoma skirti beveik 2,9 mln. eurų ES investicijų. „Priemonė „Dizainas LT“ suteikia galimybę Lietuvos įmonėms diegti netechnologines inovacijas, pritaikant originalius gaminių ar paslaugų dizaino sprendimus. Tai padidina šių įmonių kuriamų produktų ir paslaugų patrauklumą, o kartu ir paklausą bei produktyvumą“, – teigia

Ūkio ministerija, siekdama padidinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) srityse veiklą vykdančių įmonių darbuotojų gebėjimus, kviečia pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Inomokymai“. Pagal šią priemonę finansuojamoms veikloms pirmojo kvietimo metu numatoma skirti 482,7 tūkst. eurų ES investicijų. „Priemonė „Inomokymai“ skirta MTEPI įmonių darbuotojų gebėjimams dirbti su naujomis technologijomis tobulinti ir taip sudaryti galimybes jiems įgyti reikiamų įgūdžių užsienio įmonėse, vykdančiose MTEPI veiklas, ir MTEPI centruose. Ši priemonė prisideda prie Lietuvos inovacijų plėtros