Lithuanian Kas nutiktų, jei „Mc Donalds” ar „Apple“ šiandien nebūtų apsaugoję savo prekinių ženklų, maisto ruošimo ar inovacinių technologinių sprendimų? Ar jie išliktų tokie paklausūs, jei kiekvienas norintis galėtų ženklinti savo produkciją ar tiražuoti jau sukurtus dalykus? Iš pirmo žvilgsnio ne pirmaeiliai dalykai sulaukia vis didesnio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Didžiųjų pasaulio kompanijų patentų karai jau senokai ima dominuoti ne tik Lietuvos naujienų portaluose. Koncernai vienas kitą seniai „apdalinę“ tiek grasinimais, tiek milijardiniais ieškiniais dėl neteisėtos intelektinės nuosavybės naudojimo. Tokio tipo verslo ginklai stambių kompanijų vadovų rankose prilygsta sunkiajai ginkluotei, juo labiau, kad pastaroji yra specialistų rankose.
Pridėtinė vertė kompanijai (kompanijos vertei)
Nemaža dalis smulkaus ir vidutinio verslo atstovų, kurių Lietuvoje vadovaujantis 2013 m. Statistikos departamento duomenimis, yra kiek daugiau nei 65000 kelia klausimą – ar tikrai to reikia? Viena vertus tai tikrai reikalauja nemažų kaštų, kita vertus, pastarųjų pagrindimas gana miglotas. Patentų sistemos paskirtis – skatinti informacijos skleidimą visuomenei, atlyginant išradėjams už jų pastangas. Tokiu būdu visuomeniškai saugomos išradėjo teisės, o išradėjas atskleidžia išradimo smulkmenas. Mainais už išradimo paskelbimą, patento įstatymas suteikia išradėjui riboto laikotarpio monopolį naudotis išradimu. Tuo metu patento savininkas turi išskirtinę teisę (šiuo metu 20 metų) į išradimą. Ribotas patento saugojimo laikotarpis tenkina visuomenės interesus ir skatina kuo greičiau realizuoti naujus išradimus.
Kaip rodo statistika, didėja skaičius įmonių, kurios turi ilgalaikes strategijas, tikslus bei vizijas užimti pasirinktas rinkos dalis. Jau seniai suprantama, kad Lietuvos vidaus rinka nėra tokia patraukli ir daug prasmingiau žvalgytis į ES rinką, kuri generuoja 500 milijonų potencialių vartotojų. Tačiau čia dominuoja „aukštesnis žaidimo lygis“, į kuri vis sėkmingiau įsilieja Lietuvos įmonės. Norint turėti įtaką Europos rinkoje, vidutinio dydžio kompanijoms reikėtų turėti strateginį investuotoją. Patentuotų gaminių turinčioms kompanijoms daug lengviau pritraukti investicijų. Jei kompanijos planuose numatyta pritraukti strateginį investuotoją ar tiesiog kompaniją parduoti, disponuojami patentai gali stipriai padidinti kompanijos vertę. Dažnai kompanijos, turinčios daug patentuotų technologijų ar prekių ženklų, yra parduodamos daug brangiau nei panašaus dydžio ir parametrų konkurentai. Vadovaujantis ,,Bloomberg” publikacijomis kompanija Gooogle 2011 metais už 12,5 mlrd. JAV dolerių pirkdama išmaniųjų telefonų gamintoją ,,Motorola Mobility Holdings” taikėsi ne tik į bendrovės produktus, tačiau ir į patentus.
Valstybės parama verslui
Įgyvendinant Ūkio ministerijos Ūkio plėtros ir konkurencingumo didinimo programą šiuo metu teikiama parama išradimams ir pramoniniam dizainui apsaugoti. Atsižvelgiant į Ūkio ministerijos viceministro Mariaus Skarupsko pasisakymus: „Lietuvai būtina skatinti verslą rūpintis intelektinės nuosavybės apsauga, tai lemia mūsų šalies inovatyvumo rodiklio augimą, kuris praėjusiais metais siekė daugiau nei 5 proc. ir buvo antras Europos Sąjungoje (ES). Tęsiant tradiciją, suteikiamos palankios sąlygos gauti finansavimą išradimų patentavimui ir dizaino registravimui. Bus padengiama net iki 95 proc. projekto tinkamų išlaidų. Numatyta skirti paramos suma siekia 830 tūkst. litų”.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) paskelbė konkursą pramoninės nuosavybės teisių apsaugos projektams finansuoti, pagal kurį galima kreiptis paramos išradimams ir pramoniniam dizainui apsaugoti. Pagal MITA paskelbtą kvietimą gali būti apmokėtos tiek Europos patento arba patento, išduoto tarptautinės patento paraiškos pagrindu, gavimo išlaidos, tiek išlaidos, susijusios su Bendrijos dizaino arba tarptautinės dizaino registracijos liudijimo gavimu. Galimi pareiškėjai – įmonės, mokslo ir studijų institucijos. Tinkamomis išlaidomis yra pripažįstamos tokios išlaidos, kurios buvo patirtos ne anksčiau kaip 2011 metais.
Lietuvos atvejis (statistika)
Vadovaujantis Europos patentų biuro metiniu pranešimu, 2012 metų laikotarpiu Lietuva užregistravo 5 patentus ir atsidūrė tarp mažiausiai patentų gavusių Europos šalių. Mažiau patentų už Lietuvą suteikta tik Serbijai, Rumunijai, Albanijai, Makedonijai ir San Marinui. Lietuvos gyventojai iš viso buvo užpildę 41 paraišką patentui gauti. Lyginant su 2011 metais, skaičius padidėjo 28,5%. Pagal paraiškų skaičių Lietuva užima 30 vietą iš 38 valstybių.
Per 2012 metus LR Valstybinis patentų gavo 4629 paraiškas pramoninės nuosavybės objektams registruoti. 2012 metais patentų paraiškų skaičius lyginant su 2011 metais išaugo 14,8 proc.
Patentų biuro atstovai pastebi, jog per pastaruosius trejus metus periodiškai augo mokslo ir studijų institucijų paduodamų paraiškų skaičius. 2010 metais šis skaičius sudarė 16 proc. nuo visų paduotų nacionalinių patentų paraiškų skaičiaus, 2011 metais – 22 proc. ir 2012 metais – 25 proc.
2012 metais LR Valstybinis patentų biuras išdavė 92 nacionalinius patentus ir patvirtino 1176 Europos patentų galiojimą. Bendras Lietuvoje galiojančių Lietuvos Respublikos patentų skaičius sudaro 599, o galiojančių Europos patentų skaičius jau pasiekė 6076.
Iš viso per 2012 metus buvo įregistruoti 4952 pramoninės nuosavybės objektai. Padidėjęs Lietuvos Respublikos pareiškėjų aktyvumas atsiskleidžia ir paduodant bei registruojant prekinių ženklų paraiškas. 2012 metais Lietuvos Respublikos pareiškėjų paduotų nacionalinių prekinių ženklų paraiškų skaičius sumažėjo 0,8 proc., o registracijų skaičius išaugo 9 proc.
Ar verslas tai išnaudos?
Mažoms valstybėms nedisponuojančioms gamtiniais ištekliais, tikriausiai vienas geriausių kelių išskirtinumo link, savęs realizavimas mokslo ir technologijų nišoje. Tačiau technologijų pasaulyje svarbiausia intelektinės nuosavybės apsauga įmanoma tik per išradimų patentavimą.
Pabaigai pacituosiu I. Laurso viename iš seminarų vaizdžiai nupieštą situaciją: „XVIII a. pabaigoje JAV svarstyta uždaryti patentų biurus, esą viskas jau sugalvota ir nebeliko ką patentuoti, nors nebuvo nei kompiuterio, nei interneto, nei lėktuvo, nei erdvėlaivio…“. Klaidinga manyti, jog Lietuvoje nieko nesukuriama ir tik žiniasklaidos pagalba atrandame tokius deimantus kaip pažangūs sprendimai lazerių pramonėje, kurie jau seniai komercializuojami užsienyje. Juk išradimų ir prekių ženklų apsauga tai visų pirma ne tik tiesioginė investicija į savo įmonę, tačiau ir dar viena verslo ekipiruotės sudedamoji dalis.
Saulius Kromalcas
Lietuvos inovacijų centras