Lithuanian „<…> Kūrybingumo paslaptis yra požiūrio pakeitimas 180 kampu: mes pripažįstame ribas, kurias šiandien aptinkame ir teigiame jas esant. Juk šiose ribose pakankamai daug medžiagų, laisvės ir galimybių kūrybiškai veikti. <…> Jei susikoncentruosime į tai, ko neturime, niekuomet nesukursime nieko kūrybiško.“
Pratęsiant temą apie kūrybingumą, norėčiau pakalbinti diplomuotą psichologę- konsultantę Viktoriją Gončiarovą, kuri pritaria minčiai, kad kūrybingumo skatinimas padeda žmogui ne tik pagerinti savo savijautą, pozityviau matyti pasaulį, bet ir pasiekti geresnių rezultatų profesinėje bei visuomeninėje veikoje.
Sakykite, gerbiama Viktorija, ar kūrybingumą galima išugdyti, ar tai įgimtas dalykas, kurio vieniems atseikėjama daugiau ar mažiau?
Kūryba – tai pagrindinė savęs realizavimo, savojo „Aš“ įprasminimo forma. Žmogus – yra viso ko kūrėjas: savęs, savo gyvenimo, aplinkos. Kurti – įgimtas žmogaus poreikis, kuris realizuojamas visą gyvenimą. Pažiūrėkite, kokie kūrybingi yra vaikai. Galvoju, kad, jeigu vaikui mes, suaugusieji, netrukdytume, jo kūrybiškumas visapusiškai pasireikštų. Deja, praktika rodo, kad vaikams reikia ne tik netrukdyti, bet ir sukurti sąlygas kūrybiškumo vystymuisi. Ypač tai aktualu mokyklos metais, kai vaikus reikia skatinti bei pratinti kūrybiškai spręsti užduotis. Bet tam, kad žmogus ilgam išliktų kūrybingas ir mokėtų nestandartiniai, kūrybiškai mąstyti, turi būti sukurtos sąlygos, kuriose jis visapusiškai galėtų reikšti kūrybinius sugebėjimus.
Sakoma, kad kuo žmogus užimtesnis, tuo jis produktyvesnis. Kaip tai siejasi su kūrybingumu? Ar per daug užimtas žmogus gali būti kūrybingas ir atvirkščiai?
Užimtumas niekaip nesusijęs su produktyvumu. Jeigu žmogus pastoviai užimtas, jam nėra laiko analizuoti, kas vyksta gerai, kas blogai.. Jis tik spėja reaguoti į aplinkybes, negalvojant. Buvo paskaičiuota, kad produktyviai žmogus gali dirbti tik 3- 4val. per parą. O kūrybai, reikia energijos. Pastebėkite, po gerai atlikto darbo, kur produktyviai padirbėjote, kitą dieną jaučiatės pavargusi. Jus išeikvojate daug energijos, ir dabar organizmas automatiškai bando atstatyti ją. Žmogus su chronišku nuovargiu, negalės būti kūrybiškas. O tai gali pakenkti pačio žmogaus konkurencingumui, kurio taip siekiama šiandieniniame pasaulyje. Todėl šiuolaikiniam žmogui svarbu atstatyti savo energijos potencialą, išsaugoti ir investuoti į savo vidinius resursus ir jų palaikymą.
Kokia Jūsų nuomonė, ar mūsų įmonės pakankamai dėmesio skiria darbuotojų kūrybingumo ugdymui? Ir ar galima neaktyvų, nekūrybingą žmogų paversti/paskatinti tapti kūrybingu ir iniciatyviu?
Esu įsitikinus, kad kūrybiškumo ugdymas įmonėse tiesiogiai priklauso nuo visuomenės išprusimo. Asmenybės kūrybiškumas ir aktyvumas didina veiklos produktyvumą. Buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad kūrybiškumu darbe pasižymi tie asmenys, kurie dirba mylimą darbą. Juk kūrybiškumas ir malonumą teikiantis darbas tiesiogiai susiję. Savo ruožtu, motyvacija tiesiogiai įtakoja produktyvumą bei kūrybingumą darbe.
Šiais laikais tiek viešame, tiek privačiame sektoriuje reikalingi žmonės, sugebantys savarankiškai spręsti užduotis ir imtis iniciatyvos; tuo pačiu, vertinami žmonės, galintys pilnai atsakyti už savo veiklos rezultatus bei jų pasekmes organizacijai. Taigi, REALUS ORGANIZACIJOS SUGEBĖJIMAS IŠGYVENTI IR VYSTYTIS YRA PAREMTAS DARBUOTOJŲ GEBĖJIMAIS KŪRYBIŠKAI MĄSTYTI: kad darbuotojai nebūtų tik kūnai, kurie atlieka aiškiai apibrėžtą darbą ir neužduoda nereikalingų klausimų.
Ar jūs pritariat minčiai, kad kūrybingos asmenybės kolektyvuose yra kertinė ašis, norint sėkmingai vykdyti veiklą įmonėse? Ar įmonei užtenka turėti keletą kūrybingų asmenų kolektyve, kad ją lydėtų sėkmė, ar tai bendras viso kolektyvo kūrybinis darbas?
Skirtingose įmonėse įvairiai; viskas priklauso nuo įmonės specifikos, kokia tai įmonė, gamybinė ar paslaugų teikėja. Bet kokiu atveju organizacija turi būti struktūruota tokiu būdų, kad darbuotojai jaustųsi galintys daryti tai, ką reikia, o ne tik tai ko „reikalaujama“. Jie turėtų žinoti, kad tokia veikla skatinama. Todėl pagrindine vadovų užduotimi tampa ne tiek rūpestis, kas vyksta esamu momentu, kiek kūrimas aplinkos, kurioje žmonės gali dirbti gerai ir labai gerai.
Ačiū už pokalbį.
Kristina Eidukevičienė, www.inovacijos.lt