2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamentas suteikė mandatą pradėti derybas su ES valstybėmis dėl darbuotojų komandiravimo direktyvos peržiūros. Reforma siekiama stiprinti komandiruotų darbuotojų apsaugą ir užtikrinti sąžiningą įmonių konkurenciją ES. Numatoma keisti ES taisyklių nuostatas dėl komandiravimo trukmės, atlyginimo, kolektyvinių sutarčių ir laikinųjų darbuotojų teisių. Plenarinėje sesijoje nesulaukta prieštaravimų praėjusios savaitės EP Užimtumo komiteto sprendimui pradėti derybas su ES valstybėmis. Tikėtina, kad derybos prasidės lapkričio mėn. EP pranešėjos Elisabeth Morin-Chartier (Europos liaudies partija, Prancūzija) ir Agnes Jongerius (Socialistai ir demokratai, Nyderlandai) pažymėjo:

2017 m. spalio 25 d. EP nariai patvirtino savo poziciją dėl 2018 m. ES biudžeto. Jie siūlo įsipareigojimams skirti 162,6 mlrd. eurų, o mokėjimams - 146,7 mlrd. eurų. Europos Parlamentas patvirtino savo „įsipareigojimą finansuoti Sąjungos politikos priemones, kuriomis skatinamas darbo vietų kūrimas bei ekonomikos augimas visuose jos regionuose, investuojant į mokslinius tyrimus, švietimą, infrastruktūrą, MVĮ ir užimtumą“. EP nariai kartu pažymėjo negalintys suprasti, kaip ES gali pasiekti pažangos šiose srityse, jei ES Taryba siūlo mažinti ES politikos sričių finansavimą. Europarlamentarai siūlo Jaunimo

2017 m. spalio 27 d. Europos Komisija paskelbė, kaip per 2018–2020 m. laikotarpį ketina panaudoti 30 mlrd. EUR iš ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizontas 2020“, įskaitant 2,7 mlrd. EUR, skirtų Europos inovacijų tarybos veiklai pradėti. „Horizontas 2020“ – ES 77 mlrd. EUR mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa, kurios lėšomis remiama Europos mokslinė kompetencija; ji padėjo pasiekti didelio atgarsio sulaukusių mokslinių laimėjimų, pavyzdžiui, prisidėjo prie egzoplanetų ir gravitacinių bangų atradimo. Per ateinančius 3 metus Europos Komisija sieks didesnio mokslinių

2017 metų spalio 25 dieną Europos Komisija paskelbė reglamentą, kuriuo tam tikriems importuojamiems Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos kilmės plokštiems valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas ir užbaigiamas tyrimas. Tyrimas buvo inicijuotas gavus gamintojų (kurie pagamina daugiau nei 90 % visų Sąjungoje pagaminamų minėtos kategorijos produktų) vardu Europos plieno asociacijos pateiktą skundą 2016 m. gegužės 23 d. Europos Komisija, išklausiusi visas šalis, įvertinusi visas galimas priežastis, susiklosčiusią ekonominę ES situaciją ir atlikusi įmonių finansinių

2017 m. spalio 24 d. priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) ragina iki 2022 m. pabaigos uždrausti naudoti herbicidus, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas. Europarlamentarai nepritaria Europos Komisijos iniciatyvai pratęsti glifosato patvirtinimo galiojimą dar dešimčiai metų, nes neišsklaidyti nuogąstavimai dėl šios medžiagos žalingo poveikio žmonių sveikatai. Kartu jie ragina pateikti planą, skirtą laipsniškai atsisakyti šios medžiagos turinčių herbicidų iki 2022 m. pabaigos: jau dabar nebeleisti jų naudoti neprofesionalams, uždrausti juos parkuose, soduose ir žaidimų aikštelėse, taip pat žemės ūkyje, kai galima juos

Antradienį Europos Parlamentas (EP) pritarė siūlymui palengvinti organinių ir iš atliekų pagamintų trąšų prekybą ES, taip pat dar labiau apriboti leistiną kadmio kiekį fosforo trąšose. Šiuo metu galiojančios ES taisyklės reguliuoja įprastų neorganinių trąšų, kurios iškasamos ar gaminamos cheminiu būdu, laisvą judėjimą ES rinkoje. Jos netaikomos organinėms ir iš atliekų gaminamoms trąšoms, kurios prisideda prie žiedinės ekonomikos plėtros. Naujosios taisyklės suvienodintų organinių trąšų tiekimo ES vidaus rinkai ir jų ženklinimo reikalavimus, suteiktų ūkininkams daugiau pasirinkimo, taip pat  prisidėtų prie atliekų ir žalos

Siekdama sustiprinti bendrąją rinką ir toliau tęsdama pastangas skatinti investicijas į ES, Komisija šiandien pateikė iniciatyvą dėl veiksmingesnių ir darniau vykdomų viešųjų pirkimų, visapusiškai naudojant skaitmenines technologijas jų procedūroms supaprastinti ir paspartinti. Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrkis Katainenas sakė: „Pradėję eiti pareigas 2014 m. lapkričio mėn., skyrėme investicijoms labai daug dėmesio, visų pirma pritraukėme privataus kapitalo investicijų planu Europai. Dabar norime užtikrinti, kad būsų išnaudojamos visos viešųjų pirkimų teikiamos galimybės, o už kasmet

Europos Komisija paskelbė planus dėl didžiausios ES PVM taisyklių reformos per pastaruosius 25 metus. Reforma padėtų pagerinti ir modernizuoti sistemą tiek vyriausybių, tiek įmonių naudai. Apskritai kasmet prarandama per 150 mlrd. eurų PVM – tai reiškia, kad valstybės narės negauna įplaukų, kurios galėtų būti panaudotos mokykloms, keliams ir sveikatos priežiūrai. Apskaičiuota, kad iš tos sumos apie 50 mlrd. eurų, arba 100 eurų kiekvienam ES gyventojui per metus, prarandama dėl tarpvalstybinio sukčiavimo PVM. Šiais pinigais gali būti finansuojamos nusikalstamos organizacijos, įskaitant teroristines. Apskaičiuota, kad

Europos Komisija paskelbė pirmąją ataskaitą apie tai, kaip veikia ES ir JAV duomenų apsaugos susitarimas („privatumo skydas“), kuriuo siekiama apsaugoti visų komerciniais tikslais JAV įmonėms perduotus ES gyventojų asmeninius duomenis. Už bendrąją skaitmeninę rinką atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Andrusas Ansipas sakė: „Komisija tvirtai remia susitarimą su JAV dėl duomenų apsaugos. Užtikrintas tarptautinių duomenų perdavimo patikimumas ir saugumas būtų naudingas sertifikuotoms įmonėms, Europos vartotojams ir verslui, tarp jų – ES MVĮ. Ši pirmoji peržiūra įrodo mūsų įsipareigojimą kurti tvirtą sertifikavimo sistemą ir

Europos įmonių tinklas (angl. Enterprise Europe Network), veikiantis Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, bei Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija (LATIA), siekdami paskatinti Lietuvos įmonių – ypač mažų ir vidutinių – aktyvesnį bendradarbiavimą tarptautiniu mastu, š. m. spalio 19-20 d. Vilniuje organizavo nemokamą seminarą „Aprangos ir tekstilės verslas: kaip patekti į užsienio rinkas“ ir verslo kontaktų renginį tarptautinės parodos BALTIC FASHION & TEXTILE VILNIUS metu. Daugiau nei 70 susirinkusių į seminarą Lietuvos mados ir tekstilės sektorių atstovų, ieškančių galimybių patekti