Antradienį europarlamentarai nutarė palaipsniui pakeisti esamą buities prietaisų energetinio efektyvumo ženklinimą aiškesne A-G skale. Dauguma šiuo metu ES parduodamų buities prietaisų atitinka aukščiausią A energijos vartojimo efektyvumo klasę, todėl, siekdami gaminių išskirtinumo, gamintojai linkę ją skaidyti į mažesnes kategorijas ir pridėti pliusus, pvz., A+, A++ ar A+++. Tai gali klaidinti vartotojus, kurie pirkdami A kategorijos gaminį tikisi įsigyti taupiausią prietaisą. Nuo 2019 m. pabaigos kai kurių gaminių energijos vartojimo efektyvumas jau turėtų būti ženklinamas pagal naująją skalę. Naujosios etiketės bus prieinamos tiek
Birželio 15 d. EP nariai pritarė „mėlynosios kortelės“ reformai, kuria siekiama pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus į ES. Europos populiacija sparčiai sensta, todėl ieškoma būdų, kaip kompensuoti darbo jėgos trūkumą pritraukiant kvalifikuotus imigrantus. Vienas iš jų – ES mėlynoji kortelė, skirta skubos tvarka geresnėmis sąlygomis išduoti specialius leidimus gyventi ir dirbti, kad trečiųjų šalių darbuotojai galėtų gauti aukštos kvalifikacijos darbą valstybėse narėse. „Mėlynosios kortelės sistema nėra nei gerai žinoma, nei tinkamai viešinama. Kai kurios šalys naudoja savo nacionalines sistemas, o kai kurios tiesiog nesinaudoja
2017 m. birželio 15 d. įsigalioja naujos ES taisyklės dėl duomenų siuntimo, skambučių ir SMS žinučių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų. 28 ES valstybėse narėse žmonės galės skambinti, rašyti žinutes ir naudotis internetu išmaniuoju telefonu ar planšete būnant kitoje ES šalyje savo šalies kainomis. Išimtinais atvejais vis dar gali būti leidžiama taikyti priemokas už tarptinklinio ryšio paslaugas. Tačiau net ir taikant priemokas vartotojams tarptinklinis ryšys bus žymiai pigesnis. Dėl vienų mažiausių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų ES, Lietuvos judriojo ryšio operatoriai patenka tarp tų
Europos Komisija sukūrė vieną bendrą platformą, kurioje galima rasti informaciją apie įmones visoje ES, taip pat Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje. Tikimasi, jog platforma, apjungianti nacionalinius juridinių asmenų registrus, palengvins tarpvalstybinę prekybą bei padidins skaidrumą bei patikimumą bendrojoje ES
Ketvirtadienį europarlamentarai pritarė naujoms taisyklėms, kurios padidintų kai kurių Ukrainos produktų importo į ES lengvatines kvotas, su išimtimis pomidorams, kviečiams ir karbamidui. ES ir Ukrainos prekybą reglamentuoja pernai sausį įsigaliojęs laisvosios prekybos susitarimas. Šis prekybos liberalizavimas yra asimetriškas, nes ES mažina ar naikina muitus greičiau nei Ukraina. Tačiau dėl sudėtingos Ukrainos saugumo, politinės ir ekonominės situacijos Europos Komisija pasiūlė kai kuriems Ukrainos produktams taikyti papildomas prekybos lengvatas (pvz., medui, miežiams, javams, kukurūzams, pomidorams, kai kurioms trąšoms). Europarlamentarai iš dalies pritarė šioms lengvatoms,
Siekdami suvienodinti skaitmeninių ir popierinių knygų ar žurnalų apmokestinimą, EP nariai nusprendė suteikti galimybę ES valstybėms taikyti lengvatinį PVM tarifą elektroniniams leidiniams. Šiuo metu elektroninės knygos, žurnalai ar kiti leidiniai apmokestinami standartiniu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu, kuris negali būti mažesnis nei 15 proc., nors spausdintiems leidiniams galima taikyti lengvatinį tarifą (nuo 5 proc.) arba išvis jo atsisakyti. Tokias skirtingas spausdintiems ir elektroniniams leidiniams taikomas sąlygas vis sunkiau pagrįsti toliau vystantis skaitmeninei ekonomikai. „Pastaruoju metu smarkiai pasikeitė mūsų skaitymo įpročiai. Dvigubi elektroninių ir
Birželio 1–3 d. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei juose veikiantis Europos įmonių tinklas aštuntą kartą Klaipėdoje surengė tarptautinį renginį „Verslas. Golfas. Džiazas 2017". Šiomis dienomis vyko verslo konferencija "Eksporto inovacijos" ir tarptautinė verslo kontaktų mugė bei golfo turnyras dėl „Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų taurės 2017“, visą savaitgalį miestas gyveno džiazo ritmu. Konferencijos dalyvius pasveikino ir verslo bei inovacijų skatinimo iniciatyvas aptarė Lietuvos Respublikos ūkio viceministrė Lina Sabaitienė. Ji pabrėžė klasterizacijos ir vertės grandinės kūrimo svarbą Lietuvos ir