Enterprise Europe Network, veikiantis Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, bendradarbiaudamas su Vilniaus PPAR nare UAB „Cormack Consultancy Baltic LT“, organizavo verslo pusryčius „Pažintis su prancūzakalbėmis eksporto rinkomis“. Verslo galimybėmis Prancūzijoje, Belgijoje ir Šveicarijoje domėjosi 25 atstovai iš 21 įmonės, atstovaujančios tekstilės, medienos, farmacijos, maisto pramonės, turizmo, maitinimo paslaugų ir kt. sektoriams. Enterprise Europe Network projekto vadovas Marijus Muralis pristatė dalyviams seminaro pranešėją Julianą Teixeirą – patyrusią tarptautinio verslo konsultantę iš įmonės „Market Access“, taip pat supažindino dalyvius su Enterprise

Ūkio ministerija, siekdama sumažinti energijos vartojimo intensyvumą pramonės įmonėse, didinant atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą, kviečia pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT“. Pagal šią priemonę finansuojamoms veikloms šio kvietimo metu numatoma skirti 13,609 mln. eurų ES investicijų. „Ši priemonė suteiks galimybę Lietuvos pramonės įmonėms veikti efektyviau, naudojant daugiau atsinaujinančių energijos išteklių. Įdiegus modernias technologijas, žalioji energija gali būti panaudota kitiems įmonės gamybos procesams, o jos perteklius tiekiamas ir kitoms

Ūkio ministerija, siekdama skatinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) investicijas į inovatyvios gamybos ir inovatyvių paslaugų verslo pradžią ir plėtrą, kviečia pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Regio Invest LT+“. Finansavimui gauti pagal šią priemonę numatomi du kvietimai teikti paraiškas. Pirmuoju kvietimu gamybos įmonėms, t. y. MVĮ, kuriančioms naujus gamybos pajėgumus, ir antruoju kvietimu paslaugų teikimo įmonėms, t. y. MVĮ, kuriančioms naujus paslaugų teikimo pajėgumus, numatoma skirti po 9,586 mln. eurų. „Priemonė „Regio Invest LT+“

ES žuvininkystės taisyklės turi būti vienodai taikomos visiems žvejams, pažymima antradienį priimtoje Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje. Europarlamentarai ragina suvienodinti pramoninės žvejybos kontrolę ir baudas už šios srities taisyklių pažeidimus visose ES šalyse, taip pat numatyti bendrą žvejybos inspektorių mokymo programą. ES valstybės skirtingai taiko tas pačias taisykles. Tai kelia klausimą dėl jų efektyvumo ir ES patikimumo“, - pažymėjo EP pranešėja Isabelle Thomas (Socialistai ir demokratai, Prancūzija). Pasak europarlamentarų esama žuvininkystės kontrolė gali diskriminuoti skirtingų ES valstybių verslininkus, nes „kai kurios valstybės narės

ES turi riboti pramoniniu būdu gautų sveikatai nepalankių riebalų (transriebalų) kiekį maisto produktuose, nes šie riebalai padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, Alzheimerio liga ar diabetu, taip pat skatina nutukimą. Tai pažymima trečiadienį priimtoje Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje. Riebalų rūgščių transizomerai (transriebalai) dažniausiai aptinkami pramoniniu būdu pagamintuose augaliniuose aliejuose, jų taip pat gausu sausainiuose, pyraguose, sūriuose užkandžiuose ir gruzdintame maiste. Jų vartojimas dažnai siejamas su širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimais. EP nariai atkreipia dėmesį, kad tik trečdalis vartotojų žino apie transriebalus,

Maži bepiločiai orlaiviai, populiariai vadinami dronais, gali būti naudojami įvairioms funkcijoms atlikti – nuo fotografavimo ir filmavimo iki dujotiekių apžiūros ir pasėlių purškimo. Tačiau jie taip pat gali kelti grėsmę lėktuvams ir žmonių privatumui. Ketvirtadienį Transporto komitetas pritarė ES aviacijos saugumo taisyklių pakeitimams, kuriais, be kita ko, būtų nustatyti esminiai saugumo reikalavimai dronams. Šiuo metu lengvesni nei 150 kg dronai reguliuojami nacionaliniu lygmeniu ir skirtingos šalys jiems taiko skirtingus techninius, saugumo ir licencijavimo reikalavimus. Tai sukelia nemažai nepatogumų dronų gamintojams ir

Spalio 25 d. Komisija paskelbė planus pertvarkyti įmonių apmokestinimą bendrojoje rinkoje, užtikrinant ekonomikos augimui palankesnę ir sąžiningesnę pelno mokesčio sistemą. Komisija paskelbė planus pertvarkyti įmonių apmokestinimą bendrojoje rinkoje, užtikrinant ekonomikos augimui palankesnę ir sąžiningesnę pelno mokesčio sistemą. Vykdant platesnę pelno mokesčių reformą atnaujinta bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB) suteiks galimybę lengviau ir pigiau užsiimti verslu bendrojoje rinkoje ir drauge bus veiksminga kovos su mokesčių vengimu priemonė. Pirmą kartą 2011 m. pateikta BKPMB buvo siekiama stiprinti bendrąją rinką įmonėms. Valstybės narės jau padarė

Europos Komisija patvirtino iš ES biudžeto skiriamą 222,7 mln. eurų vertės investicijų paketą, skirtą paremti Europos perėjimui į tvaresnę ir mažo anglies dioksido kiekio ekonomiką. ES finansavimas pritrauks papildomų investicijų, tad į 23 valstybėse narėse įgyvendinamus 144 naujus projektus iš viso bus investuota 398,6 mln. eurų. Parama teikiama pagal aplinkos ir klimato politikos programą LIFE. 323,5 mln. eurų bus skiriama aplinkos ir išteklių naudojimo efektyvumo, gamtos ir biologinės įvairovės, aplinkos valdymo ir informavimo projektams. Už aplinką, jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingas Europos

2016 m. spalio 30 d. Europos Komisijos pirmininkas J.-C. Junckeris, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D. Tuskas, Slovakijos Ministras Pirmininkas R. Fico ir Kanados Ministras Pirmininkas J. Trudeau pasirašė ES ir Kanados išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (IEPS arba CETA). Šis susitarimas bus naudingas stambiems bei smulkiems eksportuotojams ir suteiks naujų galimybių Europos ir Kanados įmonėms, jų darbuotojams ir kitiems vartotojams. Bus panaikinti beveik visi (99 proc.) importo muitai, todėl Europos pramonės prekių ir žemės ūkio produktų eksportuotojai kasmet sutaupys daugiau nei

Europos Komisija pagal partnerystės priemonę patvirtino aštuonis naujus projektus, kurių bendra vertė – daugiau kaip 32 mln. EUR. Taip siekiama glaudžiau bendradarbiauti su šalimis partnerėmis prioritetinėse srityse. Šiais veiksmais bus padedama siekti strateginių Europos Sąjungos tikslų išorės santykių srityje, stiprinant partnerystę su trečiosiomis šalimis visame pasaulyje tokiais svarbiais klausimais kaip klimato kaita, darnus vystymasis, tarptautinė skaitmeninė darbotvarkė ir civilinė aviacija. Į naująjį projektų rinkinį įtraukta plataus užmojo pavyzdinė programa, grindžiama ES bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos išorės aspektu (8 mln. EUR), kuria siekiama