Inovatyvūs apsaugos nuo triukšmo atitvarai Kroatijoje

Zagrebo zoologijos sodas yra įsikūręs netoli nuo miesto centro ir turi daugiau nei 2200 gyvūnų. Patogi vieta turi ir savo trūkumų – tarša nuo šalia esančio kelio bei tramvajaus eismo keliamas triukšmas. Šios problemos sprendimui Zagrebo universiteto civilinės inžinerijos fakultetas pasitelkė inovatyvų sprendimą – garso barjerą iš perdirbtų padangų. „Vienu metu išsprendžiamos dvi aplinkosaugos problemos“, – teigia docentas Stjepan Lakusic, kuris vadovauja „Ruconbar“ (guma impregnuoti betoniniai triukšmo barjerai) projektui. S. Lakusic nežinojo nei kur ieškoti partnerių, nei kaip užsitikrinti 1,3 mln.

Atsinaujinančiųjų išteklių energija po 2020 m

Atsinaujinančių energijos išteklių rinka mažės, jei Europos Sąjunga (ES) nesiims priemonių, kurios mažintų išlaidas ir skatintų investicijas. Europos Komisija supažindino su galimais būdais, kaip tai padaryti. ES stengiasi pasiekti užsibrėžtą tikslą iki 2020 m. – 20 % energijos išgauti iš atsinaujinančiųjų išteklių. Šis tikslas – platesnės veiksmų dėl klimato kaitos strategijos dalis. Kuo daugiau energijos gaunama iš vėjo, saulės, potvynių, biomasės, geoterminių šaltinių ir hidroelektrinėse, tuo mažiau ES priklauso nuo importuojamos energijos, be to, diegiama daugiau inovacijų ir didėja užimtumas. Vis

Enterprise Europe Network (Europos verslo ir inovacijų tinklo) vienas iš prioritetų yra padėti ekologiškai ūkininkaujantiems verslininkams realizuoti visą potencialą. Europos mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) vis aktyviau dalyvauja žaliojoje pramonėje, tokioje kaip atsinaujinanti energija ir atliekų perdirbimas, kurdamos naujas darbo vietas daug sparčiau nei didelės įmonės. Europos Komisijos „Eurobarometro“ tyrimo „MVĮ, išteklių panaudojimo efektyvumas ir žaliosios rinkos“ duomenys rodo, kad daugelis šių įmonių turi dar nemažai nuveikti, kad galėtų pilnai išnaudoti bendrosios rinkos teikiamas galimybes, taip pat ir pasaulines su aplinka

Europos Komisija siekia ES šalių-narių leidimo pradėti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo su Japonija, ES svarbiausia antrąja Azijos prekybos partnere po Kinijos. ES ir Japonija kartu sudaro daugiau kaip trečdalį pasaulio BVP. Laisvosios prekybos susitarimas paskatintų ES eksporto į Japoniją augimą 32,7 proc., o Japonijos eksportas į ES išaugtų iki 23,5 proc. Manoma, kad šis susitarimas taip pat sukurtų iki 420 tūkst. naujų darbo vietų ES. Atsižvelgiant į galimą naudą Europos įmonėms dėl netarifinių kliūčių panaikinimo, svarstomos direktyvos numato, kad: •       Japonų netarifinės

Siekdami pritraukti daugiau investuotojų į Europos rizikos kapitalo fondus, Europos Komisija siūlo du naujus reglamentus: Reglamentą dėl Europos rizikos kapitalo fondų, siekiant palengvinti rizikos kapitalo įmonėms pritraukti lėšas visoje Europoje neseniai įkurtoms įmonėms. Reglamentas dėl Europos socialinio verslumo fondų, siekiant paruošti kelią Europos rinką socialinių investicijų fondams. Kai bus priimtos naujosios taisyklės, fondai, investuojantys į smulkiąsias ir vidutines įmones ir socialinius verslus, galės lengviau uždirbti visose 27 ES valstybėse narėse. Daugiau informacijos (anglų kalba):

Trečiajam MEDIA Mundus programos kvietimui yra skirta 4,6 mln. eurų. Pagal kvietimą numatyti remiami mokymų organizavimo, rinkos prieinamumo sąlygų sudarymo, audiovizualinių kūrinių platinimo bei sklaidos veiksmams, kurie turės būti įgyvendinti nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. Ši programa padidins Europos audiovizualinės pramonės konkurencingumą, sudarys sąlygas Europai atlikti kultūrinį bei politinį vaidmenį pasaulyje ir išplėsti vartotojų pasirinkimą bei kultūrų įvairovę. Programa siekiama gerinti galimybes patekti į trečiųjų valstybių rinkas, didinti pasitikėjimą ir užmegzti ilgalaikius darbo santykius. Paraiškų

Saugumo užtikrinimas yra pagrindinis kiekvienos visuomenės rūpestis. Paskutinės stichinės nelaimės, teroristiniai išpuoliai parodė, kad reikia būti geriau pasiruošus krizinėse situacijose. Todėl Europos Komisija pasiūlė veiksmų planą siekiant apskatinti Europos saugumo pramonę. Veiksmų planas turėtų padėti šiai pramonės šakai – vienai iš sektorių, turinčių didžiausią augimo ir užimtumo Europos Sąjungoje potencialą – išlikti Europoje ir toliau gaminti aukštos kokybės apsaugos gaminius. Be to, Komisija siūlo sukurti tikrą vidaus rinką saugumo pramonei: -       suderinti saugumo technologijų standartus ir sertifikavimo procedūras; -       geriau išnaudoti sinergiją tarp (civilinio)

2013 metais, pagal šią programą, daugiausiai lėšų Europos Sąjunga skirs svarbiausioms problemoms, su kuriomis susiduria Europa. Pavyzdžiui, investicijos į mokslinius tyrimus, kurie padėtų išsaugoti vandenynus bei vandens telkinius, geresnį žaliavų panaudojimą, protingų miestų kūrimą bei spręsti tokias problemas  kaip viešųjų paslaugų sektoriaus tobulinimas, moksliniai tyrimai bei anti mikrobinis atsparumas. Finansavimas taip pat bus skiriamas dar netirtų sričių moksliniams tyrimams visose mokslo srityse  bei pavieniams mokslininkams paremti. Krizę gali nugalėti tik augimas. Įrodyta, jog šalys, investuojančios į mokslą bei inovacijas lengviau pergyveno

Vienas svarbiausių uždavinių konkurencijos tarybai -  skatinti verslumą Europoje Pagrindinės šią savaitę Nikosijoje vyksiančio Europos Sąjungos ministrų neformalaus susitikimo temos -   verslumas, moksliniai tyrimai bei inovacijų klausimai. Ministrai aptars verslumo įtaką ekonomikos augimui, ypatingą dėmesį skirdami smulkiam bei vidutiniam verslui. Šiam susitikimui vadovaus Kipro prekybos, pramonės bei turizmo ministras Neoklis Sylikiotis kartu su Europos komisijos vice  prezidentu Antonio Tajani, kuris pristatys idėjas bei pasiūlymus, skatinančius verslumą, šiais klausimais: Moterų verslumas -  labiausiai  neišnaudotas ekonomikos augimo šaltinis. Europos sąjungoje moterys sudaro 34,4% savarankiškai dirbančių

Naujausiu ES kvietimu teikti mokslinių tyrimų pasiūlymus siekiama skatinti diegti inovacijas, kad augtų ekonomika ir būtų kuriamos darbo vietos. 2013 m. apie 8,1 mlrd. eurų bus skirta pasaulinės reikšmės moksliniams tyrimams, kurie itin svarbūs skatinant ES ekonomikos augimą ir mažinant inovacijų diegimo atotrūkį  nuo pagrindinių ES prekybos konkurenčių JAV ir Japonijos. Finansavimo gali prašyti ES ir kitų šalių mokslininkų grupės, dirbančios toliau išvardytose srityse. Sveikatos gerinimas – vaistams atsparių bakterijų, smegenų ligų tyrimai. Jūrų ištekliai – naujų rūšių atradimas, biotechnologijų taikymas, jutiklių technologijos, tausaus