Intelektinės apsaugos ir kultūros ministrų susitikimo metu, kuris buvo rengiamas paskutinio G-8 susitikimo metu, buvo aptariami klausimai susiję su kūryba skaitmeniniame amžiuje bei jos vystymusi ateityje. Diskusijų metu vienas dalykas tapo aiškus – intelektinė apsauga yra svarbiausia kuriant inovacijas, o inovacijos yra pagrindinis svertas užtikrinantis pasaulio ekonomikos augimą. Po šio politikos lyderių susitikimo, Marielle Gallo (Europos Parlamento narė) pasikvietė Victoria Espinel (JAV Baltųjų Rūmų intelektinės nuosavybės reikalų koordinatorę) į Briuselį. Šio susitikimo metu buvo palygintos ES ir JAV vizijos siekiant surasti

EPO ir SIPO kasmetinio susitikimo Chongqing metu pasirašė susitarimą kuriuo įsipareigojo per ateinančius metus užtikrinti, kad automatinė Kinų-Anglų vertimo priemonė bus sukurta ir taps prieinama viešai visiems norintiems. Šios automatinio vertimo paslaugos turi būti nemokamos ir prieinamos internete. Vertimo paslaugos suteiks naujų galimybių inovatoriams ir patentavimo sistemos paslaugų naudotojams gauti informaciją apie visame pasaulyje sukurtas technologijas, ir svarbiausia, tai pagerins pasaulinės patentų sistemos kokybę ir technologinės informacijos sklaidą pasaulyje. Daugiau informacijos: www.epo.org Aivaras Knieža Projekto vadovas - koordinatorius Enterprise Europe

Daugiau nei 20 metų Italijos smulkieji verslininkai „Editel“ kūrė ir tobulino programas ir tinklalapius skirtus įmonėms įsikūrusioms Trentino regione (Italija). Dirbdami kartu su partneriais Armėnijoje, kuriuos surado pasinaudoję Enterprise Europe Network (Europos verslo ir inovacijų tinklo) paslaugomis, ši mikro įmonė pakėlė savo verslą į aukštesnį lygį. Editel, kuri yra įsikūrusi Pieve di Bono mieste, teikia paslaugas verslo klientams veikiantiems įvairiose srityse, tarp jų ir turizmo, kuriems Rusija yra auganti tikslinė rinka. Tam, kad surastų partnerius Editel kreipėsi į Enterprise Europe Network tinklą,

Europos Komisija pasiūlė finansuoti GMES (Pasaulio aplinkos ir apsaugos stebėjimo sistemą) programą 2014-2020 metų periode 5,8 mlrd. EUR. ir teigia, kad tai yra būtina. Komisija siūlo sukurti specialų fondą, kuris būtų atskiras nuo ES biudžeto ir būtų panašus į Europos Plėtros Fondą, kurio finansavimui būtų renkami ištekliai iš visų 27 ES narių atsižvelgiant į jų bendrą nacionalinį produktą. Tam, kad sukurti tokį modelį reikalingas visų 27 narių susitarimas. Jei būtų sukurta, programa būtų koordinuojama Komisijos, o jos finansinis valdymas būtų patikėtas

Europos Komisija pristatė moksliniams tyrimams, inovacijoms ir konkurencingumui Europoje skatinti skirtų priemonių paketą. Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn paskelbė 80 mlrd. EUR vertės programą „Horizontas 2020“, skirtą investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas.  Komisijos narė Androulla Vassiliou pateikė strateginę inovacijų darbotvarkę Europos inovacijos ir technologijos institutui (EIT), kuris gaus 2,8 mlrd. EUR finansavimą pagal programą „Horizontas 2020“. Kartu Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani paskelbė naują papildomą programą mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumui ir inovacijoms skatinti, kuriai papildomai skiriama 2,5 mlrd. EUR.

Naujoji strategija vadinama „Mažas verslas, didelis pasaulis – nauja partnerystė, padedanti verslui pasinaudoti globaliomis galimybėmis“. Strategijoje pabrėžiami šie veiksmai:  Stiprinti esamų paslaugų verslui teikimą prioritetinėse rinkose; Gerinti Europos verslo ir inovacijų tinklo valdymo struktūrą; Daryti ES paramos schemas nuosekliomis ir didinti jų poveikį. Šiuo metu yra 300 paramos programų nacionaliniu lygiu, kurios dažnai skirtos augantiems regionams, tačiau laikui bėgant atsiranda vis naujų augančių regionų; Viešinti klasterius ir tinklus, skirtus įmonių internacionalizacijos skatinimui; Sukurti atskirą virtualią erdvę skirtą įmonėms siekiančioms vystyti verslą už ES ribų. Ateityje pastangos

Europos Komisija ketina paskelbti apžvalgą apie tai, kaip remiamos Europos įmonės, susiduriančios su nesąžiningos konkurencijos sąlygomis. ES naudoja taip vadinamus „prekybos apsaugos instrumentus“, kad užtikrintų sąžiningos konkurencijos sąlygas. Paskutinį kartą prekybos apsaugos mechanizmai buvo peržiūrėti 1995 m. Europos Komisija mano, kad, pasikeitus ekonominei situacijai, būtina peržiūrėti šių mechanizmų efektyvumą. Taisyklių peržiūrai bus pasitelktos įvairių verslo sričių įmonės (gamintojai, eksportuotojai, verslo organizacijos ir kt.) bei valdžios struktūros. Tikimasi, kad Europos Komisija pateiks pasiūlymą 2012 m. rudenį, pasibaigus konsultacijų procesui. Daugiau informacijos apie taisyklių peržiūrą:

Europos Komisija priėmė su naujų teisės aktų rinkinius dėl maisto priedų naudojimo. Pirmasis įstatymų rinkinys liečia priedus maisto produktuose ir jis bus pradėtais taikyti 2013 m. sausį (manoma, kad paliktas laikotarpis turėtų leisti ES maisto pramonės įmonėms prisitaikyti prie naujų taisyklių). Pateiktas sąrašas leis vartotojams ir verslui bei kontroliuojančioms institucijoms identifikuoti, kurie priedai leidžiami tam tikruose maisto gaminiuose. Antrasis įstatymų rinkinys reguliuoja priedus maisto ingredientuose (pavyzdžiui, enzimų, dažiklių ir maistinių medžiagų kiekis) ir bus taikomas praėjus 20 – čiai dienų po

Sparti informacinių technologijų plėtra didina elektroninių sandorių populiarumą. Elektroniniai parašai yra naudojami, siekiant užtikrinti dokumento teisėtumą elektroninėje erdvėje ir užtikrinti jo lygiavertiškumą parašui ant popierinių dokumentų. Šiuo metu elektroninis parašas jau gali būti naudojamas tiek sudarant privačius sandorius, tiek bendraujant su valstybės institucijomis. Vilniaus ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai nuo 2009 metų dalyvauja Europos Komisijos (EK) projekte „Įmonių įtraukimas į ES politikos formavimo procesą“. Pagrindinė projekto veikla – rengti mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) konsultacijas EK paskelbtomis temomis apie

Karlsrūjės technologijų instituto mokslininkai Vokietijoje kuria žiniomis paremtą sistemą, kuri padidintų energijos suvartojimo efektyvumą visuomeninės paskirties pastatuose. Gavę 3.2 mln. eurų Europos Sąjungos finansavimą, jie bando pritaikyti šią sistemą sudėtingiems statiniams, pavyzdžiui biurams, įvairiuose Europos miestuose. Karlsrūjės technologijų instituto mokslininkų grupė ieškojo galimybės pateikti paraišką pagal Europos Komisijos mokslinių tyrimų finansavimo priemonę – Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (7BP). Tai energijos panaudojimo efektyvumo projektas, panaudojant išmanų energijos valdymą, tačiau institutas neturėjo svarbiausio partnerio, be kurio